Valdžia iš karto po protestų pradžios atjungė interneto prieigą ir telefono linijas visame Irane. Interneto stebėsenos organizacija šį žingsnį apibūdino kaip galimo smurtinio susidorojimo pranašą, nors ryšio blokada iš karto nesutrukdė socialiniuose tinkluose sklisti protestų vaizdo įrašams.
Bent dalis protestuotojų, regis, atsiliepė į emigracijoje gyvenančio sosto įpėdinio Reza Pahlavi raginimą ketvirtadienį išeiti į gatves. Vienas iš protestuotojų skanduotų šūkių buvo „Tai paskutinis mūšis, Pahlavi sugrįš“, rodo CNN peržiūrėtas vaizdo įrašas.
Vykstant naujausiems protestams, Pahlavi paskelbė palaikančią žinutę platformoje X, ragindamas Irano gyventojus „išeiti į gatves ir kaip vieningam frontui išsakyti savo reikalavimus“. Jis pridūrė: „Kelkis, Irane!“
CNN patvirtinti vaizdo įrašai rodo masines demonstracijas miestuose visame Irane – protestuotojai blokavo kelius ir degino laužus sostinės gatvėse. Vaizdo medžiagoje matyti, kad priešingos stovyklos įvairiose šalies vietose skandavo tiek palaikančius, tiek priešiškus valdžiai šūkius.
Trumpas pakartojo grasinimą
Neramumai paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ketvirtadienį pakartoti savo grasinimą pulti Iraną, jei saugumo pajėgos ims žudyti protestuotojus.
„Aš jiems pranešiau, kad jei jie pradės žudyti žmones, kaip jie dažnai daro per savo riaušes… mes smogsime jiems labai stipriai“, – Trumpas sakė radijo laidų vedėjui Hughui Hewittui.
„Mes tai labai atidžiai stebime“, – apie situaciją sakė jis. „Jie žino ir jiems buvo labai griežtai pasakyta, net griežčiau, nei aš dabar kalbu su jumis, kad jei jie taip pasielgs, jiems teks sumokėti pragarišką kainą“, – pareiškė Trumpas.
Paklaustas, kokia jo žinutė Irano žmonėms, jis sakė: „jūs turėtumėte stipriai jausti laisvės svarbą“, po to sukritikavo tai, kas vyksta šalyje valdant dabartiniam režimui.
Kodėl kilo protestai?
Protestai, kuriuos skatina žlugdančios ekonominės sąlygos, pastarosiomis dienomis nuvilnijo per Irano provincijas, o valdžia grįžta prie seniai išbandyto metodo – represijų, nesiūlydama realių sprendimų visuomenės nepasitenkinimui.
Milijonai iraniečių kovoja su sparčiai augančia infliacija ir nuvertėjančia valiuta, tūkstančiai išėjo į gatves, o demonstracijos tapo smurtinės po to, kai buvo panaudotos vyriausybinės saugumo pajėgos.
Tai, kas prasidėjo praėjusį mėnesį kaip organizuoti protestai Teherano turguose ir universitetuose, pamažu išplito į visos šalies miestus. Ekspertai teigia, kad be lyderių ir koordinacijos vykstantis judėjimas tapo smurtinis, kai ekonominiai protestai susipynė su politiniais.
„Žmonės iš tikrųjų nebegali sau nieko leisti“, – sakė 30-metis Teherano gyventojas, kalbėjęs anonimiškai. „Kainos kyla beveik kas valandą, bet kaip viskas baigsis, niekas nežino… Visi jaučiasi sunerimę.“
Kaip prasidėjo protestai?
Kai praėjusią savaitę prekeiviai siaurose Teherano Didžiojo turgaus gatvėse protestavo prieš vyriausybės nesėkmingą ekonominę politiką, jų šūkiai sudrebino režimą.
Situaciją dar labiau pablogino tai, kad centrinis bankas nutraukė programą, leidusią kai kuriems importuotojams gauti pigesnių JAV dolerių nei rinkos kursas, todėl prekeiviai pakėlė kainas.
Pagrindinių prekių, tokių kaip kepimo aliejus ir vištiena, kainos per naktį smarkiai išaugo, kai kurios prekės visai dingo. Šis nestabilumas privertė prekeivius uždaryti parduotuves – tai radikalus žingsnis grupei, kuri tradiciškai palaikė Islamo Respubliką.
Po kelių dienų protestų ir represijų reformistų valdžia bandė sumažinti spaudimą pasiūlydama beveik 7 dolerių per mėnesį tiesiogines išmokas, nors tuo pačiu pripažino, kad ši priemonė viena pati krizės neišspręs.
„Neturėtume tikėtis, kad vyriausybė viena pati susitvarkys su viskuo“, – pirmadienį per televiziją sakė prezidentas Masoudas Pezeshkianas.
Kokio masto protestai dabar?
Irano provincijos iki pat Ilamo, kurdų daugumos regione prie Irako sienos, ir Lorestano tapo neramumų židiniais. Skatinami etninių skirtumų ir skurdo žmonės degino laužus gatvėse ir skandavo „Mirtis Khamenei“, tiesiogiai mesdami iššūkį aukščiausiajam vadovui Ayatollah Ali Khamenei.
Vaizdo įrašas iš Mazandaran provincijos šiaurėje rodo didelę minią, raginančią nuversti Khamenei.
„Tai kraujo metai“, – jie skanduoja. „Seyyed Ali (Khamenei) kris.“
Kituose vaizdo įrašuose matyti gaisras vyriausybinio komplekso viduje Golestan provincijoje.
Mashhad mieste demonstrantai nuleido ir suplėšė Irano vėliavą.
Ilam miestas tapo dėmesio centru po to, kai sužeisti protestuotojai buvo nuvežti į ligoninę, o vėliau saugumo pajėgos į ją įsiveržė ir juos sulaikė, sukeldamos žmogaus teisių organizacijų pasipiktinimą.
„Fars News“ pranešė, kad per protestus buvo sužeisti 950 policininkų ir 60 „Basij“ pajėgų narių.
Daugiau nei 100 miestų dalyvauja protestuose nuo jų pradžios prieš 11 dienų.
„Iran Human Rights“ NGO pranešė, kad per 12 dienų žuvo mažiausiai 45 protestuotojai, įskaitant 8 vaikus, šimtai sužeista ir daugiau nei 2000 sulaikyta.
Tai didžiausi protestai nuo 2022 metų Mahsa Amini mirties sukeltų neramumų.
Šį kartą juos pradėjo bazaaris – grupė, tradiciškai palaikiusi režimą.
Protestai vyksta ir didėjant išorės grėsmėms – prieš šešis mėnesius Izraelis ir JAV smogė Iranui, o Trumpas neseniai vėl užsiminė apie galimus smūgius.
Ką tai reiškia režimui?
Pezeshkianas rinkimų kampanijoje žadėjo ginti darbininkus, tačiau korupcija, blogas valdymas ir išorinės sankcijos paliko šalį ant krizės ribos.
Ekspertai teigia, kad be alternatyvos dabartinei sistemai protestai vargu ar sukels režimo pasikeitimą, bet jie atskleidžia gilias problemas.
„Nė vienas Irano politinis lyderis neturi plano, kaip išvesti Iraną iš krizės“, – CNN sakė Arang Keshavarzian.
„Vienintelis įrankis, kuris liko Islamo Respublikai, yra prievarta ir jėga“, – pridūrė jis.
