Teisėjas Cristiano Zaninas (Krištianu Zaninas), pradėdamas posėdį, teigė, kad J. Bolsonaro siekė „tikros diktatūros“, kai pradėjo įtariamą sukilimą, bandydamas išlaikyti valdžią po pralaimėjimo 2022 metų prezidento rinkimuose kairiųjų pažiūrų Luizui Inacio Lulai da Silvai (Luisui Inasiju Lulai da Silvai).
J. Bolsonaro gresia 40 metų kalėjimo, jei bus pripažintas kaltu.
Nuosprendis šioje byloje turėtų būti paskelbtas iki rugsėjo 12-osios
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre'as de Moraesas (Aleksandras de Moraesas) praėjusią savaitę paprašė policijos vykdyti nuolatinį buvusio kariuomenės kapitono J. Bolsonaro stebėjimą.
Prokurorai atkreipė dėmesį į neseniai atskleistą informaciją, kad J. Bolsonaro praėjusiais metais planavo prašyti prieglobsčio Argentinoje, kaip įrodymą, kad 70 metų vyras gali bandyti išvengti galimos ilgos laisvės atėmimo bausmės.
Savo prieglobsčio prašymo juodraštyje politikas, 2019–2022 metais stovėjęs prie Brazilijos vairo ir pramintas „Tropikų Trumpu“, teigė esąs politinio persekiojimo auka.
Eksprezidentas kaltinamas vadovavęs nusikalstamai organizacijai, kuri siekė neleisti L. I. Lulai da Silvai perimti valdžios, kai jis nedidele persvara įveikė J. Bolsonaro 2022 metų spalį vykusiuose rinkimuose.
Šis teismo procesas įvarė gilų pleištą tarp L. I. Lulos da Silvos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), kuris savo sąjungininko J. Bolsonaro teismą pavadino „raganų medžiokle“ ir sankcijomis nusitaikė į asmenis, atsakingus už jo pasodinimą į teisiamųjų suolą.
J. Bolsonaro teigia, kad jo teismas yra Brazilijos teismų sistemos, veikiančios išvien su L. I. Lulos da Silvos vyriausybe, bandymas užkirsti kelią jam sugrįžti į 2026 metų rinkimus.
Prieš teismą jis puoselėjo viltis kandidatuoti, nors jam buvo uždrausta siekti perrinkimo iki 2030-ųjų dėl dezinformacijos apie Brazilijos rinkimų sistemą skleidimo.
