Rezoliucija buvo priimta itin nedidele persvara – 334 europarlamentarai balsavo už, 324 – prieš, 11 susilaikė.
Teisinė procedūra gali užtrukti iki dvejų metų
Pasak europarlamentaro, teisininko Dainiaus Žalimo, Europos Parlamentas šiuo atveju naudojasi aiškiai sutartyse numatyta teise.
„Pagal Sutartį dėl ES veikimo ((SESV) Europos Parlamentas turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas pateikti nuomonę, ar numatomas tarptautinis susitarimas atitinka ES sutartis“, – aiškina D. Žalimas.
Jeigu ESTT pateiktų neigiamą išvadą, susitarimas negalėtų įsigalioti tol, kol nebūtų pakeistas, kad atitiktų ES teisinę sistemą. Tačiau pats teismo procesas nėra greitas.
„Paprastai bylų nagrinėjimas ESTT trunka iki dvejų metų. Tai reiškia, kad galutinis susitarimų su „Mercosur“ svarstymas ir balsavimas Europos Parlamente dabar bus atidėtas mažiausiai dvejiems metams“, – pažymi europarlamentaras.
Paprastai bylų nagrinėjimas ESTT trunka iki dvejų metų.
Kol laukiama Teismo nuomonės, Parlamentas formaliai tęs tekstų nagrinėjimą, tačiau politinis sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo susitarimui bus galimas tik po ESTT išvados.
Komisija gali rinktis laikiną taikymą
Vis dėlto teisinė pauzė nereiškia visiško proceso įšaldymo. Pagal ES sutartis, Europos Komisija gali pasiūlyti ES Tarybai pradėti laikiną susitarimo taikymą, nelaukiant galutinės Teismo išvados.
D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad tokia galimybė egzistuoja ir šiuo atveju: „Pagal SESV Europos Komisija gali nuspręsti nelaukti Teismo išvados ir pasiūlyti ES Tarybai pradėti laikinai taikyti ES–„Mercosur“ susitarimą ar atskiras jo dalis dar prieš oficialų jo įsigaliojimą.“
Tačiau, pasak jo, pats Parlamento sprendimas kreiptis į Teismą pirmiausia yra politinio pobūdžio.
„Visi suprantame, kad nieko neteisėto ir prieštaraujančio ES sutartims šiuose susitarimuose Teismas neras“, – sako D. Žalimas, pabrėždamas, jog balsavimas buvo itin trapus ir grindžiamas ne vien teisiniais, bet ir politiniais motyvais.
Anot jo, rezoliuciją palaikė daugiausia prancūzų ir lenkų europarlamentarai, taip pat kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės atstovai – grupės, kurios tradiciškai kritiškai vertina laisvosios prekybos susitarimus.
Strateginis ES pasirinkimas globalioje konkurencijoje
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius pabrėžia, kad „Mercosur“ susitarimas negali būti vertinamas vien kaip techninis ar siaurai prekybinis dokumentas.
„Svarbu aiškiai pasakyti, kad ši sutartis nėra vien techninis teisės aktas ar paprastas rinkos atvėrimas. Tai strateginis Europos Sąjungos pasirinkimas“, – teigia jis.
Anot V. Sinkevičiaus, balsavimas atspindi platesnius politinius skirtumus Parlamente, tačiau kartu kelia esminį klausimą apie ES vaidmenį pasaulyje.
„Turime vertinti geopolitinę realybę ir suvokti, kad didelės Pietų Amerikos rinkos izoliavimas būtų prarasta galimybė stiprinti Europos partnerystes regione, kuriame nuosekliai auga Kinijos ir Jungtinių Valstijų įtaka“, – pabrėžia europarlamentaras.
Turime suvokti, kad didelės Pietų Amerikos rinkos izoliavimas būtų prarasta galimybė stiprinti Europos partnerystes regione, kuriame nuosekliai auga Kinijos ir Jungtinių Valstijų įtaka.
Jis pripažįsta, kad ūkininkų ir kai kurių sektorių nerimas yra realus, tačiau, jo vertinimu, sprendimai neturėtų būti grindžiami vien baime.
„Suprantu ir gerbiu kolegų bei ūkininkų susirūpinimą dėl konkurencijos žemės ūkyje. Vis dėlto tokie sprendimai negali būti grindžiami vien baime“, – sako V. Sinkevičius.
Pasak jo, susitarime numatytos kvotos neturėtų reikšmingai paveikti ES žemės ūkio sektoriaus, o nauda būtų juntama pramonei ir eksportuojančiam verslui.
Galimybės Lietuvai
D.Žalimas taip pat teigia, kad strategiškai žvelgiant, „Mercosur“ susitarimas galėtų atverti naujų galimybių ir Lietuvos ekonomikai, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos įmonėms būtų lengviau patekti į Pietų Amerikos rinkas, mažėtų muitai ir administracinės kliūtys, supaprastėtų paslaugų teikimas bei prekių eksportas.
„Šiuo metu bendra Lietuvos ir „Mercosur“ prekybos apimtis siekia 134 mln. eurų, todėl net ir santykinai nedidelis eksporto augimas galėtų turėti apčiuopiamą teigiamą poveikį šalies ekonomikai“, – teigia D.Žalimas.
V. Sinkevičius priduria, kad tai nėra tik ekonominis sprendimas.
„Tai klausimas, ar Europa išliks reikšminga globalioje arenoje“, – pabrėžė jis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
