„Nepaisant Rusijos ir Ukrainos savanorių pastangų, beveik niekas nenori kovoti už „Donecko liaudies respubliką“, – susikrimtęs kalbėjo teroristų vadas.
„Daugiau kaip prieš mėnesį mes, maža grupė savanorių iš Rusijos ir Ukrainos, išgirdę pagalbos šauksmą atvykome čia ir dalyvaujame ginkluotoje kovoje su Ukrainos kariuomene“, – nusivylęs sakė Strelkovas.
Teroristų vadas sakė, kad atėjo laikas, kai kiekvienas doneckietis turėtų atvažiuoti ir gauti į rankas ginklą. Tačiau tokių norinčių nesimato
Savo kreipimesi jis pažymėjo, kad per pastarąjį mėnesį daug kartų girdėjo prašymų duoti ginklų. „Atsiliepdami į šiuos prašymus mes jų gavome – užėmėme ginklų sandėlius, ginklus atėmėme iš Ukrainos karių, pirkome juos pogrindyje už neįsivaizduojamus pinigus. Ir dabar mes esame ginkluoti. Ir ne kur nors toli – ne Donecke, ne Luhanske, ne Makijivkoje. Visa tai yra priešakinėse linijose – ginant apgultus Slovjanską, Kramatorską, Konstantinovką“, – sakė jis.
Teroristų vadas sakė, kad atėjo laikas, kai kiekvienas doneckietis turėtų atvažiuoti ir gauti į rankas ginklą. Tačiau tokių norinčių nesimato.
„Slovjanske – 120 tūkst. gyventojų, dvigubai tiek – Kramatorske. Donecko srityje gyvena 4,5 mln. žmonių... Sąžiningai pasakysiu – niekad nesitikėjau, kad visoje srityje neatsiras nė tūkstančio vyrų, kurie galėtų rizikuoti gyvybe priešakinėse linijose“, – sakė nusivylęs teroristų vadeiva.
„Man dar esant Kryme teko išgirsti, kad kai šachtininkai sukils, visus suplėšys plikomis rankomis“, – prisiminė I.Girkinas. Tačiau Rytų Ukrainos šachtininkai ne kartą yra pasisakę už laisvą ir vieningą Ukrainą bei pažadėję patys ginti savo namus nuo rusų.
