Prieš kelias dienas į šią Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančią salą E. Macronas pasiuntė prancūzų karo laivą.
Prezidentas nurodė Prancūzijos fregatai „Languedoc“ plaukti į vandenis prie Kipro, siekdamas sustiprinti šios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gynybą nuo dronų ir raketų. E. Macronas taip pat nusprendė į salą, kuri patyrė pirmąją dronų ataką Europos teritorijoje, pasiųsti antžemines gynybos nuo dronų ir raketų sistemas.
Artimiausiomis dienomis į rytinę Viduržemio jūros dalį taip pat turėtų atplaukti Prancūzijos lėktuvnešis „Charles de Gaulle“.
E. Macronas susitiks su Kipro prezidentu Niku Christodulidžiu (Nicos Christodoulides) ir Graikijos ministru pirmininku Kiriaku Micotakiu (Kyriakos Mitsotakis) pagrindinėje Kipro oro pajėgų bazėje salos pietvakariniame pakraštyje, kur dislokuoti keturi Graikijos oro pajėgų naikintuvai F-16.
„Kartu su mūsų partneriais Europoje bus siekiama sustiprinti saugumą aplink Kiprą ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje“, – teigiama E. Macrono biuro pranešime.
Pastarosiomis dienomis E. Macronas aktyviai dalyvavo diplomatinėse derybose, siekdamas išvengti tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. Sekmadienį jis kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu (Masudu Pezeškianu) ir paragino jį nutraukti smūgius.
Kipro vyriausybės atstovas spaudai sekmadienį pareiškė, kad trys lyderiai įvertins regiono įvykius ir glaudų koordinavimą dėl prevencinių priemonių, kurių buvo imtasi. Atstovas pakartojo, kad Kipras yra dėkingas už greitą lyderių atsaką į salos pagalbos prašymą.
Praėjusią savaitę E. Macronas nurodė Prancūzijos lėktuvnešiui perplaukti iš Baltijos jūros į Viduržemio jūrą ir padėti apsaugoti sąjungininkų turtą, motyvuodamas drono smūgiu Kipre. Jis pabrėžė, kad Kipras yra ES šalis narė, su kuria Prancūzija neseniai pasirašė strateginės partnerystės sutartį.
Graikijos moderniausios fregatos „Kimon“ ir „Psara“ jau patruliuoja prie pietinių Kipro krantų. Artimiausiomis dienomis laukiama karo laivų iš Italijos, Nyderlandų ir Ispanijos, o JK eskadrinis minininkas „Dragon“ atvyks kitą savaitę.
Nepaisant karinių pajėgų telkimo, trys lyderiai paragino vengti bet kokio konflikto plėtimosi. N. Christodoulidis ne kartą pabrėžė, kad Kipras nedalyvaus jokioje karinėje operacijoje.
Kovo 2 dieną, kelios minutės po vidurnakčio, dronas „Shahed“ padarė nedidelę žalą angarui JK karališkųjų oro pajėgų bazėje Akrotiryje. Niekas nenukentėjo. Dar du dronus perėmė JK karo lėktuvai „Typhoon“ ir F-35, kurie iš oro pajėgų bazės pakilo netrukus po vidurdienio.
Kipro pareigūnai praėjusią savaitę patvirtino, kad dronas „Shahed“ atskrido iš Libano, ir spėjama, kad jį paleido Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“. Jos arsenale yra sprogstamųjų dronų, panašių į tuos, kuriuos naudoja Iranas.
Libano užsienio reikalų ministras Youssefas Rajji (Jusefas Radžis) sekmadienį pasmerkė drono ataką, o Libano vyriausybė nurodė savo saugumo institucijoms imtis griežtų priemonių prieš atakas vykdančias nevalstybines grupuotes.
„Paraginau mūsų draugus kipriečius nepainioti Libano valstybės su tais, kurie veikia už jos valdžios ir teisinės bazės ribų“, – sakė J. Rajji, tvirtas „Hezbollah“ priešininkas.
