Šimtai tūkstančių europiečių aštuntą dieną šąla namuose, biuruose ir mokyklose. Labiausiai Rusijos nutrauktą dujų tiekimą per Ukrainą jaučia slovakai ir bulgarai, rašo portalas vz.lt.
Bulgarijos Vyriausybės vadovas Sergejus Staniševas ir slovakas kolega Robertas Fico ketina susitikti su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Po vizito Maskvoje Slovakijos ir Bulgarijos premjerai planuoja apsilankyti Kijeve ir susitikti su šios šalies Vyriausybės vadove Julija Tymošenko.
Toks vizitas į Maskvą kelia nerimą vienybės frontą derybose su Rusija bandančiai išlaikyti ES ir jai pirmininkaujančiai Čekijai.
Rusija gali būti apkaltinta bandymais apgauti ES vėl išjungdama tiekimą.
Antradienį, stebėti per Ukrainą nutiesto dujotiekio pagal susitarimą su ES atvykus tarptautiniams ekspertams, Rusija atnaujino dujų tiekimą, bet po kelių valandų vėl nutraukė.
„Gazprom“ apkaltino Ukrainą blokuojant dujas, o Ukraina savo ruožtu pareiškė, kad ši Rusijos energetikos gigantė tyčia nukreipė dujas tokiu keliu, kad Ukrainai neįmanoma jų pumpuoti Europos vartotojams.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso telefonu kalbėdamasis su V.Putinu išreiškė „ES nusivylimą“. Prieš tai ES paskelbė, kad dujos iš Rusijos į Europą „neteka arba beveik neteka“.
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti jo šalį, o energetikos pareigūnai aiškino, jog būtų turėję nutraukti vidaus tiekimą, kad Rusijos dujos pasiektų Europą.
„Šios atakos prieš Ukrainą tikslas yra išprovokuoti maištą rytiniuose regionuose“, kurie yra prorusiški, pramoniniai ir labai priklauso nuo dujų tiekimo iš Rusijos, sakė V.Juščenka.
Ukrainos valstybinės dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovas sakė, kad dėl „Gazprom“ pasirinkto tranzito kelio ukrainiečiai būtų turėję „nutraukti dujų tiekimą rytinei Ukrainos daliai“, ir pridūrė, kad „Gazprom“ atmetė alternatyvų kelią.
Netrukus po to, kai Rusija atnaujino tiekimą, „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas žurnalistams sakė, kad „Ukraina blokavo visus (jų) veiksmus dėl gamtinių dujų tranzito atnaujinimo“ ir kad „tai neįtikėtina“.
Briuselyje Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais Ferranas Tarradellasas Espuny sakė, kad tarptautiniai stebėtojai buvo įleisti į valdymo centrus, kuriuose yra dujų srauto stebėjimo ekranai.
Rusai labai „nedidelį dujų kiekį“ įpumpavo į Ukrainos dujų transportavimo sistemą, į vieną atšaką, „o tada slėgis nukrito ir po to nebuvo nieko“, sakė jis.
„Per kitas patekimo vietas neatėjo nė viena dujų molekulė, sako mūsų inspektoriai“, – pridūrė jis.
Rusija sakė, kad iš pradžių antradienį pumpuos tik „bandomąjį“ dujų kiekį, tačiau jo būtų pakakę tiekimui į Bulgariją, Graikiją, Makedoniją, Moldovą, Rumuniją ir Turkiją visiškai atnaujinti.
„Gazprom“ pirmąją Naujųjų metų dieną nurodė nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, nes „Naftogaz“ nesusitarė su rusais dėl skolų už Rusijos dujas sumokėjimo ir dujų kainų 2009-iesiems.
Tas žingsnis išprovokavo grandininę reakciją: Rusija apkaltino Ukrainą vagiant dujas, kurias buvo bandoma tiekti Europai, o Ukraina pareiškė, jog Rusija tyčia sumažino tiekimą, kad sukeltų krizę. Praėjusią savaitę dujų tiekimas buvo visiškai nutrauktas.
Ukraina kategoriškai neigia kaltinimus vogus dujas ir susitarimas dėl stebėtojų, kuriam tarpininkavo ES, turėjo išspręsti šį klausimą.
Tuo tarpu Rusijos dienraštis „Kommersant“ rašo, kad Maskva sulaukė tam tikros europiečių paramos. „Rusijai pavyko užsitikrinti du oficialius sąjungininkus“ – Italiją ir Rumuniją, rašoma jame.
Laikraštis priduria, kad „Rusijos šalininkų grupė gali padidėti“, kai Slovakijos ir Bulgarijos premjerai susitiks su V.Putinu.
