Dumblo olimpiada
Elbės žemupyje, kai jūra atslūgsta ir skystas dumblas siekia iki pusiaujo, vyksta žaidynės beveik pagal olimpinę programą, bet su pakeitimais, pavyzdžiui, žaidžiamas tenisas, bet vietoj kamuoliuko mėtoma žuvis, estafetėje vietoj pagaliuko dalyviai vienas kitam perduoda gyvą ungurį. Dalyviai laimingi, kai išsivolioja dumble. Organizatoriai sako, kad „susivienijęs su purvu tampi aplinkos dalimi ir dėl to puikiai jautiesi“.
Dalyvauti gali tik 32 komandos, nes varžybų laikas ribotas – jūra grįžta. Norinčiųjų daug, tad registruotis reikia prieš kelis mėnesius. Žiūrovų prisirenka apie 6 tūkstančius. Naujai atvykstantys dalyviai turi menką supratimą apie tai, kas ten darosi, o ir atvyksta nepasiruošę. Sakysim, guminiai batai ten netinka, nes įstringa. Geriausia avėti senus sportbačius, sutvirtintus virvutėmis ir lipnia juosta. Tačiau organizatoriai patarimų iš anksto nedalija. Visiems smagiau, kai dalyviai griūna. Juk griūna minkštai.
Užprotestavus žaliesiems, estafetėje nenaudojamas gyvas ungurys, o pripilta ryžių dviračio kamera, į kurią įdėtas vibratorius. Vietos parduotuvės kelias savaites kaupia žuvų vidurius ir kitas atliekas, kuriomis išteplioja tą kamerą. Smarvė tokia, kad dalyviai skuba tokį „ungurį“ kuo greičiau perduoti kitam komandos nariui.
Užtat tokia „olimpiada“ nedarko aplinkos. Potvynis nuplauna visus pėdsakus. Elbės dugne guli blogesnių dalykų negu pora nusmukusių batų.
Pasaulinės barzdų varžybos
Dalyvauja barzdoti vyrai 17-oje kategorijų: „Garibaldžio tipo“, „Kaizerio ūsai“ ir t. t. Daugiausia dalyvių ir linksmiausios varžybos būna laisvo stiliaus kategorijose. Visi dalyviai rengiasi jų barzdos stilių atitinkančiais drabužiais ar bent tokią skrybėlę užsideda.
Plastikinių ančiukų lenktynės
Jos vyksta Tiubingene. Atvirai sakant, nesuprantu, kas jose juokinga ar bent įdomu. Dalyviai paruošia savo plastikinius ančiukus, būtinai geltonus. Paprastai jų būna per 6 tūkstančius. Savivartis vienu ypu juos išverčia į upę, ir baisiausios emocijos kyla stebint, kuris pirmas pasieks finišo liniją, o kuris dar gana toli.
Imtynės pirštais
Tai bavarų sportas. Du žmonės susėda vienas prieš kitą prie grindų prisukto stalo. Po vieną jų pirštą surišama odiniu dirželiu. Teisėjui davus komandą, stengiamasi priešininką pertempti.
Dažniausiai dvikova trunka tik kelias sekundes, bet spektaklis surenka minias žiūrovų į aludes-palapines, kurių tūkstančiai pridygsta per Bavarijos alaus šventes. Yra ir Imtynininkų pirštais asociacija, jos taisyklės gan griežtos. Teisėjas ir minia stebi, kad oponentai jų laikytųsi, nesužalotų vienas kito.
Gladiatorių mūšiai
Triro mieste kasmet vyksta „Duonos ir žaidimų“ šventė. Kažkada tas miestas buvo didžiausia romėnų stovykla šiaurės Alpėse, o dabar per 20 tūkst. žiūrovų susirenka į romėnų laikų amfiteatrą žiūrėti šarvuotų, į basutes įsispyrusių neva gladiatorių kovų. Atkuriama antikinė aplinka, geriamas midus, pardavinėjami rankdarbiai. Yra net dantų gydytojas, drąsiems arba žiopliems galintis parodyti, kaip senovėje buvo gydomi dantys.
Akmenų kilnojimo varžybos
Jos vyksta Bavarijoje. Tai grynai jėgos rungtys. Reikia pakelti 300 kilogramų sveriantį akmenį į vieno metro aukštį. Šioms varžyboms jau keli šimtai metų. Didžiausi stipruoliai yra tapę legenda.
Pasakojama, kad XV amžiuje Bavarijos hercogas Kristupas numetė 200 kilogramų akmenį per metrą. Tas akmuo išsaugotas, įmūrytas į namo pamatus. XIX amžiuje mėsininkas Hansas Štayeris pakėlė 254 kilogramų akmenį vienu pirštu. Vėliau Hansas keliavo po Europą rodydamas savo jėgą.
Elnių staugimo varžybos
Jos vyksta Dortmunde ir yra dviejų kategorijų: „Elnias ieško nuklydusio elniuko“ ir „Elnių dvikova“. Mačiusieji sako, kad tai labai įdomu ir juokinga. Bet būtų nelaimė, jeigu toks "sportininkas" gyventų kaimynystėje.
Lenktynės šienapjovėmis
Jos kasmet vyksta Elbės Krautsando saloje. Vairuotojams tenka važiuoti 15 kilometrų trasa, kuri eina ir per balas.
Įvairių originalių varžybų Vokietijoje per metus būna pora tūkstančių.
P. S. Žodis „teutonai“ turi neigiamą prasmę tik Lietuvoje ir dar poroje valstybių. Tai senas vienos germanų genties pavadinimas, kuris buvo tapęs visos vokiečių tautos vardu. Jį naudoja ir dabartiniai vokiečiai.
