„Europai neįmanoma gyventi su Trumpu, bet ir išgyventi be JAV. Su tokia dilema susiduria Europos Sąjunga ir Europa“, – teigė Th.Kleine-Brockhoffas.
Ekspertas prognozavo, kad trumpalaikėje perspektyvoje Vašingtono ir Briuselio santykiai bus „vingiuoti ir nestabilūs“.
„Dabar JAV smarkiai įsitraukusi į Europos reikalus. Tačiau tol, kol valdo Trumpas, mes negalime kalbėti apie vienybę ir panašų mąstymą. Neįsivaizduoju ateities, kurioje JAV negalvos ir neis išvien su Europa.
Todėl mums reikia šviesti JAV, kad Europa yra svarbi. Kyla klausimas: ar JAV mažiau dalyvaujant Europos reikaluose, ji bandys integruotis, ar kaip tik suskils?“, – Vilniuje vykusioje tarptautinėje Valdo Adamkaus konferencijoje svarstė Th.Kleine-Brockhoffas.
Pasak Vokietijos Maršalo fondo Berlyno biuro direktoriaus, prezidentu tapęs D.Trumpas performavo JAV vidaus ir užsienio politiką, suabejojo įvairiomis tarptautinėmis institucijomis bei laisva prekyba.
„Jis nori paversti Vakarus tam tikru savo klubu“, – pridūrė jis.
„Trumpui sąjungininkai ne kažkokia galia, o našta. Kyla klausimas: ar jis iš tikrųjų nori, kad prie ES prisijungtų Juodkalnija? Horizontali ir vertikali integracija jam nebėra įdomi. Nebeaišku, kas yra Amerikos draugai, o kas – priešai“, – kalbėjo Th.Kleine-Brockhoffas ir pridūrė, kad šiuo metu Europa jaučiasi susipriešinusi su JAV.
Anot eksperto, Europoje manoma, kad tokią D.Trumpo politiką pradėjo B.Obama, nusprendęs mažiau įsitraukti į Europos reikalus. Esą dabartinis JAV vadovas šią B.Obamos politiką tęsia kiek radikalesniu būdu.
„Manau, kad reikėtų atskirti Trumpo ir Obamos vykdytą užsienio politiką. Trumpas nori išardyti liberaliąją pasaulio politiką ir santvarką, Obama stengėsi ją išlaikyti“, – teigė Th.Kleine-Brockhoffas.
„Manau, kad po Trumpo (prezidentavimo – red.) pajusime didžiulius drebėjimus ir sukrėtimus, išlįs tie visi tie siaubai, kurių mes ligi šiol nematėme. Todėl Europai reikia kantrios ir išlaikytos politikos krypties.
Į Europą orientuotas amžius baigėsi. Pačių JAV galia mažėja, jų įtaka pasaulio ekonomikai taip pat. Ir jos kažkodėl mano, kad dabar joms reikia mažiau sąjungininkių“, – tikino Vokietijos Maršalo fondo Berlyno biuro direktorius.
