Išprievartavimo apibrėžimas arba bandymas jį apibrėžti yra patikimiausias būdas pradėti ginčą. Ar amžius svarbu? (Kai kuriuose šalyse seksas su nepilnamečiais automatiškai laikomas išprievartavimu, kitur taip nėra). Turėjo būti panaudotas smurtas? Koks sekso būdas panaudotas? Ar auka turi būti moteris, o nusikaltėlis – vyras? Ar laikas, vieta arba šalių seksualinė praeitis turi įtakos? – kelia klausimus „The Economist“.
Yra įvairių požiūrių ir įstatymų skirtingose šalyse ir kultūrose. Pietų Afrikoje, kur keturios iš dešimties moterų teigia, kad jų pirmoji seksualinė patirtis buvo išprievartavimas, poligamijoje gyvenantis prezidentas Jacobas Zuma įsitikinęs, kad „negali tiesiog paleisti moters, jeigu ji pasiruošusi“. 2006-aisiais teisme, kuriame buvo išteisintas dėl išprievartavimo, jis pareiškė, kad atsisakyti sueities su tokia moterimi „būtų išprievartavimas“.
Amerikoje, kur policija per dieną vidutiniškai gauna 232 pranešimus apie išžaginimus, toks požiūris būtų iškart pasmerktas. Vis dėlto išprievartavimas ten taip pat yra prieštaringas klausimas. Diskusijoje dėl abortų išžaginimų aukoms Misūrio respoblikonas Toddas Akinas kalbėjo apie „teisėtą išprievartavimą“ (kurį jo kritikai palaikė jo nuomone, kad kai kurie išžaginimai yra fiktyvūs).
JAV prezidentas Barackas Obama griežtai atkirto, kad „išprievartavimas yra išprievartavimas“. Paliekant politinę retoriką (ir netaktą) nuošaly, Amerika teisiškai įtvirtinto vieningo išžaginimo apibrėžimo neturi. Federalinis kodeksas kalba apie „sunkų seksualinį išnaudojimą, išprievartavimo apibrėžimas skiriasi skirtingose valstijose. Pavyzdžiui, vertinant, ar tam, kad aktas būtų pavadintas išžaginimu, turėjo būti panaudota fizinė jėga.
Persikelkime į kitą Atlanto pusę – čia išprievartavimo apibrėžimas šiuo metu sukasi aplink „Wikileaks“ įkūrėją Julianą Assange’ą. Švedijos prokurorai nori jį apklausti dėl dviejų moterų skundų. Anksčiau su viena iš šių moterų jis užsiėmė seksu abipusiu noru. Kitos teigimu, kad ji sutiko užsiimti seksu tik su prezervatyvu.
Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa sako, kad tai, kuo yra kaltinamas J. Assange‘as, Lotynų Amerikoje nebūtų laikoma išprievartavimu.
Vienas skundas dėl išžaginimo, du – dėl seksualinio priekabiavimo ir dar vienas – dėl prievartos. J.Assange‘as sulaukė politinio prieglobsčio iš Ekvadoro (jis apsistojęs Ekvadoro ambasadoje Londone). Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa sako, kad tai, kuo yra kaltinamas J.Assange‘as, Lotynų Amerikoje nebūtų laikoma išprievartavimu.
George‘as Galloway, Didžiosios Britanijos kraštutinių kairiųjų partijos „Pagarbos partija“ atstovas parlamente, teigė, kad net jeigu Švedijos moterų skundai yra tiesa, tai nebuvo išžaginimas. Jis tvirtino: „Kai su kažkuo miegi, nusirengi drabužius ir turi lytinių santykių su juo, tada užmiegi, jei dalyvauji seksualiniame žaidime su juo“. J.Assange‘o elgesys galėjo būti „iš tiesų niekingas ir prasto seksualinio etiketo išraiška“, sakė jis, tačiau pavadinus tai išžaginimu „visas šis terminas taptų neaiškus“. (Daugelis pasmerkė tokias jo pastabas, tarp pasmerkusiųjų G.Galloway išdėstytas mintis – jo partijos lyderis).
Nepaisant to, kad Švedija laikoma saugia šalimi, kurioje labai vertinamos moterys, gerbiamos jų teisės, šioje šalyje sulaukiama bene daugiausia pranešimų apie išprievartavimus. Tai užmena mįslę: vienas labiausiai tikėtinų paaiškinimų yra tai, kad Švedijos moterys ypač pasitiki pranešimų apie išžaginimą sistema, kai tuo metu kitose šalyse jos tiesiog tyli.
Kai kurie J.Assange‘o gynėjai smerkia Švedijos įstatymus, kaip per daug aprėpiančius. Tačiau Švedija, kaip ir daugelis kitų šalių, seksą su nesutikusia to daryti miegančia moterimi (nesvarbu, kokie santykiai buvo iki tol) laiko išžaginimu. Būtent šis klausimas ir nagrinėjamas J.Assange‘o byloje.
Fizinis išprievartavimo apibrėžimas skiriasi. Anglų teisė tai apibrėžia tik kaip vyro „pasidižiavimo“ įsiskverbimą į vieną iš trijų ertmių be moters sutikimo. Kitur nusikaltimas apima ir kitus seksualinio smurto veiksmus.
Išprievartavimas santuokoje laikytas oksimoronu. Dabar daugelyje Vakarų šalių tai irgi kriminalizuota (Anglija tai padarė 1991-aisiais). Vis dėlto Kinijoje ir daugelyje musulmonų kraštų tokie veiksmai vis dar leidžiami. Kitur tai nelegalu, bet retai kada įmanoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Išžaginimas kai kuriose musulmonų šalyse veda į santuoką, kai kaltinimai atsiimami, prievartautojui sutikus vesti auką.
Šariato įstatymas gali apsunkinti aukos bandymus įrodyti tai, kas nutiko. Reikalaujama, kad prisipažintų pats prievartautojas ir dar keturių vyrų liudininkų liudijimo. Kai kuriose musulmonų kraštuose, pavyzdžiui, Bangladeše ar Somalyje, už dalyvavimą neleistinamame sekse prievartos aukos pačios gali būti nubaustos (taip pat ir nuplaktos ar užmėtytos akmenimis). Yra teigiama, kad trys ketvirtadaliai moterų Pakistano kalėjimuose yra būtent prievartos aukos.
Įstatymai dėl išžaginimo taip pat numato, ar legalūs yra seksualiniai veiksmai su jaunais žmonėmis abiejų partnerių sutikimu. Pirmą kartą šiuo klausimu įstatymas įregistruotas Anglijoje 1275-aisiais. Šis įstatymas pavertė nusikaltimu seksą (su arba be jos sutikimo) su „jauna mergina“. Taip buvo suprantama ikivedybinio amžiaus mergina, tuo metu – 12 metų (Shakespeare'o Julieta santykių su Romeo metu buvo 13-os). Daugumoje šalių šiuo metu amžius, kai seksas su sutikimu nelaikomas išžaginimu, yra 15-18 metų (kartais vyrų didesnis nei moterų), nors, pavyzdžiui, Ispanijoje, jis tik 13 metų.
Daugelyje šalių nepilnametis negali legaliai sutikti užsiimti seksu su nepilnamečiu, nors įstatymų šiuo klausimu yra įvairių. Kai kuriuose šalyse santykiuose su jaunais asmenimis, nustatytas tam tikras amžiaus skirtumas. Dar kitose – tai visai nesvarbu.
Tai veda į gaugybę keistų teisinių niuansų. 17-metis ir 15-metis gali legaliai užsiimti seksu visoje Europos Sąjungoje (Danijoje), bet nusikalstų, jeigu jie glamonėtųsi Didžiojoje Britanijoje (nors praktikoje grėsmė, kad jie bus nubausti, būtų minimali).
Ko gero, aštriausias klausimas – vyrų ir moterų vaidmuo. Nors išžaginimas daugiausia (kai kurie teigtų, kad taip yra pagal prigimtį) yra vyro nusikaltimas prieš moterį, moterys taip pat gali būti apkaltintos seksualine prievarta prieš vyrus. Praėjusiais metais Zimbabvėje trys moterys, kurios, anot policijos, buvo nacionaliniu mastu veikiančio sindikato dalis, buvo teisiamos už, kaip įtariama, vyrų grobimą, apsvaiginimą narkotikais ir vertimą užsiimti seksu, kad jos galėtų prezervatyvuose surinkti jų spermos. Pastaroji vėliau naudota ritualuose neva žmonių gerovei.
Šįmet moteriai Australijos Adelaidės mieste buvo pateikti kaltinimai išprievartavimu, kai įsibrovė į vyro namus ir privertė jį užsiimti oraliniu seksu.
Dažniau vyrai tampa kitų vyrų aukomis. Yra vertinimų, kad kiekvienais metais išprievartaujama 70 tūkst. amerikiečių vyrų kalinių.
Seksualinę prievartą patyrę vyrai tokiose šalyse kaip Kongas susilaukia daugiau dėmesio. Esant didžiuliam moterų išžaginimų skaičiui, vyrų psichologinės ir fizinės traumos buvo ilgai ignoruojami (o pabėgę gydytis į Ugandą buvo nuteisti už homoseksualumą). Jiems ir daugeliui kitų ginčai dėl tikslaus išprievartavimo apibrėžimo yra visiškai nesvarbūs.
