Estijos programuotojai sukūrė „Skype“, „Hotmail“ ir „Kazaa“ (vieną pirmųjų failų dalijimosi tinklų). 2007 metais Estija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurios gyventojai visuotiniuose rinkimuose galėjo pasinaudoti elektroniniu balsavimu. Šalyje yra vienas greičiausių interneto ryšių, čia suskaičiuojama daugiausia pasaulyje vienam gyventojui tenkančių startupų. 1,3 milijono estų už automobilių stovėjimą moka mobiliaisiais telefonais, o jų sveikatos istorijos laikomos skaitmeniniuose „debesyse“. Kasmetinių mokesčių grąžinimo formų užpildymas trunka vos 5 minutes, tuo naudojasi 95 proc. estų. Kaip mažiausia Baltijos valstybė sukūrė tokią stiprią technologijomis grįstą kultūrą?
Pamatai tam buvo padėti 1992 metais, kai tuometinis Estijos premjeras Martas Laaras pradėjo gaivinti beveik gyvybės ženklų nerodančią ekonomiką. Per mažiau nei dvejus metus jo jauna vyriausybė (vidutinis ministrų amžius buvo 35 metai) sukūrė laisvą rinką, nustatė proporcinius pajamų mokesčius, sukūrė valiutos sistemą ir pradėjo vykdyti privatizaciją.
„Devintajame dešimtmetyje kiekvienas berniukas mokykloje norėjo būti roko žvaigžde, – sako T.Hinrikusas. – Dabar visi mokykloje nori būti antrepreneriai.“
Naujas verslas šalyje galėjo būti registruojamas lengvai ir greitai. Menka infrastruktūra – Sovietų Sąjungos palikimas – reiškė, kad politinė klasė istoriją pradėjo kurti tuščiame lape. Kai Suomija nusprendė pakeisti savo telefono linijas į skaitmenines, ji savo senąsias – aštuntojo dešimtmečio analogines telefono ryšio linijas – Estijai pasiūlė atiduoti nemokamai. Estai jų atsisakė ir patys sukūrė savo skaitmeninę sistemą.
Panašiai pasielgta ir su žemės registru: šalis, kuri neturėjo beveik jokių žemės registravimo dokumentų, tapo valstybe, kuri sukūrė nepopierinį registrą. „Mes tiesiog prašokome kelis dalykus... „Mosaic“ (pirmoji populiari interneto naršyklė) buvo ką tik pasirodžiusi, ir visi jau greitai galėjo žaisti lygiomis teisėmis“, – prisimena prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Neapsiribodami tik įprastinėmis technologijomis, šalies jaunieji ministrai sudėjo viltis į internetą, kuris tuo metu tik pradėjo įgauti pagreitį. Šalyje buvo pradėtas projektas, kurio tikslas – klases aprūpinti kompiuteriais, ir 1998 metais visose šalies mokyklose jau buvo galima naudotis internetu.
2000 metais, kai vyriausybė deklaravo, jog naudojimasis internetu yra žmogaus teisė, visuotinis tinklas išsiskleidė ir į šalies užkampius. Nemokamas wi-fi tapo kasdienybe, o ilgos eilės, antspaudai ir krūvos popierių užleido vietą e-valdžiai.
Inovatyvios valdžios taku sekė ir privatus sektorius: 2005 metais „Skype“ programos pardavimas „eBay“ už 2,6 mlrd. JAV dolerių sukūrė naują Estijos investuotojų klasę. Jos atstovai, puikiai išnaudoję savo patirtį ir netikėtą sėkmę, iš savo akcijų užsidirbo dešimtis milijonų.
Šiandien „Tehnopol“ – verslo centre Taline – glaudžiasi daugiau nei 150 technologijų įmonių. Pasak pirmojo „Skype“ darbuotojo Taaveto Hinrikuso, kadangi šalies rinka yra itin maža, startupų įkūrėjai buvo priversti mąstyti globaliai. T.Hinrikusas vėliau su bendraminčiais sukūrė „TransferWise“ – pinigų pervedimo paslaugą, kuria naudojamasi visoje JAV ir Europoje.
„World Bank“ duomenimis, 2011 metais Estijoje užregistruota 14 tūkst. naujų įmonių – tai yra 40 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Aukštųjų technologijų pramonė dabar sukuria apie 15 proc. BVP.
Kaip šalys, kurios nėra tokios mažos ir neturi galimybės pradėti savo istoriją švariame lape, gali sekti Estijos pavyzdžiu? „Būtų gana pretenzinga sakyti „Darykit tai, ką darėme mes“, – sako T.H.Ilvesas, tačiau priduria, kad Estijos sėkmės priežastis buvo ne tiek senųjų technologijų atsisakymas, kiek senojo mąstymo atsikratymas.
Pavyzdžiui, popierinių mokesčių grąžinimo formų atkūrimas kompiuteryje nėra naudingas. Puiku yra tai, kad tokios formos gyventojams yra pateikiamos jau užpildytos, ir jiems tereikia patikrinti, ar sistema teisingai suskaičiavo.
Švietimas taip pat yra be galo svarbus. Praėjusiais metais viešajam ir privačiam sektoriui bendradarbiaujant buvo paskelbta „ProgeTiiger“ („Programuojantis tigras“) programa, kurios tikslas – penkiamečius mokyti programavimo pagrindų.
„Devintajame dešimtmetyje kiekvienas berniukas mokykloje norėjo būti roko žvaigžde, – sako T.Hinrikusas. – Dabar mokykloje visi nori būti antrepreneriai.“
