Sekite 15min Google
„Goodwine“ tinklo vienas iš įkūrėjų Dmitrijus Krymskis skaičiuoja, kad vien per tris savaites Rusijos smūgiai Ukrainos verslui padarė apie 500 mln. JAV dolerių žalą.
Liepos 19 dieną Rusijos balistinė raketa pataikė į sandėlį, iš kurio prekės buvo tiekiamos „Goodwine“ parduotuvei. Po dviejų savaičių per smūgius į du „Silpo“ tinklo logistikos centrus žuvo šeši darbuotojai. Reguliariai apšaudoma ir „Nova Poshta“ – privati pašto tarnyba, kuria naudojasi didžioji dalis ukrainiečių.
Rusija stiprina balistinių raketų gamybą
Turimais duomenimis, Maskva smarkiai padidino balistinių raketų gamybą, o Ukrainos oro gynybos atsargos senka, todėl ji gali apsaugoti tik atskirus prioritetinius objektus. Liepą Rusija paleido rekordinį skaičių – 198 balistines ir hipergarsines raketas, daugiausia į Kijevo sritį.
Šis teroras tapo atsaku į sėkmingas Ukrainos dronų atakas prieš Rusijos gynybos pramonės gamyklas, naftos perdirbimo įmones, Azovo jūros uostus ir sudegintus internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlius, kuriuose buvo laikoma okupantams skirta įranga.
Ukrainos smūgiai taip pat daro žalą Rusijos ekonomikai: naftos perdirbimo gamyklos neteko daugiau kaip 30 proc. pajėgumų, o benzino talonai, kurie didžiausiu mastu buvo taikomi 80 regionų, vis dar galioja 18-oje. Analitikai „Wildberries“ nuostolius vertina 2–4 mlrd. JAV dolerių – bendrovė neteko beveik trečdalio savo objektų.
Tuo metu Elono Musko „Starlink“ palydovinis internetas, nepasiekiamas okupantams, suteikia Ukrainai pranašumą naudojant vidutinio nuotolio dronus okupuotose teritorijose.
Odesos uostai – Rusijos taikinys
Kaip teigiama straipsnyje, spaudimas dabar jaučiamas abiem kryptimis, tačiau Ukraina pasirodė esanti pažeidžiamesnė. Odesos uostai, svarbiausia šalies ekonominė arterija, grėsmę pajuto pirmieji.
Situacija paaštrėjo liepos viduryje, kai Rusija pradėjo tiesiogiai medžioti laivus. Liepos 19 dieną sparnuotosios raketos pataikė į Turkijos krovininį laivą netoli Čornomorsko ir jį nuskandino. Žuvo dešimt žmonių. Nuo tada atakuojamas beveik kiekvienas į Odesą įplaukiantis ar iš jos išplaukiantis laivas – leidinio vertinimu, komerciniu požiūriu uostai tapo paralyžiuoti.
„Vienas 100 tūkst. tonų laivas prilygsta 5 tūkst. sunkvežimių, 5 tūkst. vairuotojų ir 5 tūkst. pasienio procedūrų“, – pabrėžė asociacijos „Ukrport“ prezidentas Dmitrijus Barinovas.
Jo teigimu, padėtis dabar yra blogesnė nei 2022 metais, kai dalį nuostolių kompensavo Dunojaus uostai. Dabar šis maršrutas taip pat tapo sudėtingesnis dėl žemo vandens lygio ir apšaudymų.
Priešo nuostoliai
Pažymima, kad Rusijos okupacinės pajėgos rytuose kasdien netenka daugiau kaip 1 tūkst. karių ir sunkiai kompensuoja šiuos nuostolius, o Ukrainos kariuomenė vykdo vietines kontratakas. Dėl to konfliktas galutinai persikėlė į oro erdvę.
Tuo pat metu ekspertai atkreipia dėmesį į didelį skirtumą vertinant Rusijai padarytą žalą. Ukrainos Generalinis štabas skelbia, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Rusijos naftos perdirbimo sektoriui padaryta 13,5 mlrd. JAV dolerių žala. Tačiau Carnegie fondo analitikas Sergejus Vakulenko mano, kad realūs nuostoliai yra gerokai mažesni.
„Smūgiai daro žalą, tačiau ne tokio masto ir ne per tokį laiką, apie kurį skelbia Ukraina“, – teigė ekspertas.
Grėsmė derliui
Ukrainos agroverslo klubo prezidentas Aleksas Lisica teigia, kad jeigu nepavyks parduoti derliaus, kurio apimtis siekia apie 50 mln. tonų, žemdirbiai gali apskritai atsisakyti rudeninės sėjos.
Tai galėtų padidinti sektoriaus nuostolius iki 10–12 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5 proc. oficialaus Ukrainos BVP. Tai smogtų ne tik šalies maisto saugumui, bet ir jos pozicijoms Afrikos bei Artimųjų Rytų rinkose.
Vienas buvusių aukšto rango pareigūnų situaciją palygino su futbolo rungtynėmis:
„Tai tarsi būtume žaidę atvirą futbolą su brazilais. Įmušėme tris įvarčius ir švenčiame, o jie įmušė trylika.“
Leidinys daro išvadą, kad šiemet Ukrainai pavyko pakeisti karo eigą, tačiau spaudimas, kuris turėjo didėti artėjant žiemai, prasidėjo anksčiau. Be stabilių oro gynybos raketų-perėmėjų tiekimo šalies ekonominė ir karinė padėtis gali smarkiai nukentėti, todėl Vakarų partneriams teks didinti paramą.
Kijeve taip pat svarstomas blogiausias scenarijus – kad smūgiai energetikos infrastruktūrai, vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemoms gali paskatinti masinę emigraciją.
„Ar jie to imsis? Visiškai įmanoma“, – teigė Ukrainos saugumo sektoriaus šaltinis.
„Wildberries“ sunaikinimas gali sustiprinti Rusijos kariuomenę
Anksčiau UNIAN rašė, kad smūgiai „Wildberries“ gali turėti ir neigiamų pasekmių Ukrainai. Kaip teigė karo ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas, įvairiais vertinimais jau sunaikinta 27 proc. prekybos platformos pajėgumų, o smūgiai tęsiasi nuo 2026 metų liepos 18 dienos.
Jo teigimu, tai gali paskatinti dalį iš maždaug pusės milijono darbo neteksiančių pardavėjų ieškoti pragyvenimo šaltinio Rusijos kariuomenėje – vienoje iš nedaugelio vietų šalyje, kur šiuo metu mokami dideli atlyginimai.