Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„The Economist“: sekmadienį prasideda kova dėl Ukrainos ateities

Kijevas
„Scanpix“ nuotr. / Kijevas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tik kelios žuvusiųjų kovotojų nuotraukos Kijevo centre primena apie dramatiškus įvykius, kurie įvyko Nepriklausomybės aikštėje Maidane. Barikados ir protestuotojų stovyklos jau seniausiai dingo. Rinkimų belaukiantis miestas jaučiasi pažemintas ir sutraumuotas.

Energija ir pakili nuotaika, su kuria buvo palaikoma revoliucija, nustelbta 3,6 tūkst. gyvybių nusinešusio karo, rašo „The Economist“. Krymas aneksuotas, o ištisos pietvakarių pramonės industrinio regiono Donbaso dalys buvo pavergtos teroristų. Be to, paskelbtos paliaubos yra trapios.

Seni veidai naujomis kaukėmis

Ukraina prarado brangaus laiko, per kurį galėjo reformuoti ekonomiką, kuri dabar yra ant žlugimo ribos. Pirmojoje prorevoliucinėje vyriausybėje buvo keli aktyvistai iš Maidano, o vyriausybė pasirodė esanti dar silpna ir nepatyrusi.

Pavlas Šeremeta, kuris atsistatydino po šešių mėnesių darbo ekonomikos ministro poste, sako, kad senieji valdymo būdai buvo tiek įsigalėję, jog jis beveik neturėjo galių prieš savo pavaldinius. Darbas vyko visai kaip Gosplane – Sovietų valstybės planavimo komitete.

„Kasdien praleisdavau po keletą valandų pasirašinėdamas 200 – 300 popierių. Visi jie buvo skirti tam, kad palaikytų valdžios biurokratinio aparato egzistavimą“, – prisiminė P.Šeremeta.

Kasdien praleisdavau po keletą valandų pasirašinėdamas 200 – 300 popierių. Visi jie buvo skirti tam, kad palaikytų valdžios biurokratinio aparato egzistavimą, – prisiminė P.Šeremeta.

Šalyje visuomet trūko politinės valios tam, kad būtų pakeista posovietinė tvarka. Reikalingas reformas vilkino Aukščiausioji Rada – šalies parlamentas. Pagrindinis įstatymų tikslas yra suteikti galią šalies prezidentui Petro Porošenkai, kad jis galėtų kontroliuoti įstatymų leidybą.

„Turime sukurti naują decentralizuotą valstybės valdymo sistemą. Priešingu atveju negalėsime įgyvendinti jokių reformų“, – teigė vicepremjeras ir P.Porošenko sąjungininkas Vladimiras Groismanas.

Jeigu P. Porošenkos blokas laimėtų visiška dauguma, M.Groismanas galėtų tapti kitos vyriausybės vadovu. Jeigu taip neįvyks, vyriausybės vadovu greičiausiai bus dabartinis premjeras Arsenijus Jaceniukas, kuris į rinkimus eina su nacionalistų partijos bilietu.

Kaip ir visuomet, Ukrainoje niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rinkimai nepakeis sistemos, kurioje politikai tarnauja verslininkams ir savo balsus gali jiems parduoti. Naujajame parlamente greičiausiai dominuos senieji veidai, užsidėję naujas kaukes.

Nepakenčiama Regionų partija dingo, tačiau jos dvasią perėmė Opozicinio bloko ir Stipriosios Ukrainos partijos. Oligarchai, tarp jų ir Rinatas Achmetovas bei Dmitrijus Firtašas, kuriuos JAV pareigūnai kaltina papirkinėjimu, manoma, turi didelės įtakos partijų sąrašams, įskaitant ir A.Jaceniuko partiją.

Įtakingiausias Dnepropetrovsko – stipriausios antiseparatistų tvirtovės – oligarchas, neturi jokios partijos, tačiau jo įtaka nemaža.

Rusija priešinsis

Su senomis jėgomis mėgins kovoti ir pirmosios posovietinės kartos atstovai. Jų partija parlamente gali telaimėti 20 vietų, tačiau jaunimas tikisi, kad jų antikorupcinė žinutė bus išsiųsta. Jaunieji ukrainiečiai, kurie mokslus baigė Vakaruose ir dirbo privačiose Vakarų bendrovėse, taip pat ruošiasi padėti naujosios valstybės pamatus.

Jie turės daug iššūkių. Dauguma Ukrainos ekonomikos yra paremta išradingomis schemomis, kurios skirtos valstybės pinigus nukreipti į privačias kišenes. Pačios ekstremaliausios, kurias sukūrė dar ankstesnysis šalies vadovas Viktoras Janukovyčius, buvo sugriautos, tačiau kai kurios jų išliko.

Dauguma Ukrainos ekonomikos yra paremta išradingomis schemomis, kurios skirtos valstybės pinigus nukreipti į privačias kišenes.

Net ir liustracijos įstatymas, kuris aklai nutaikytas į V.Janukovyčiui tarnavusius žmones, tapo įrankiu, atlaisvinsiančiu vietą naujiesiems klanams. Galiausiai naujosios reformos prives prie asmeninių interesų.

Dailas Pasko iš Nacionalinės reformų tarybos sako, kad daug metų valstybės valdymo mechanizme dalyvaujantys pareigūnai „supranta sistemą, kurią mes norime pakeisti dešimt kartų geriau nei mes – juk jie tą sistemą ir sukūrė“.

O nuo to, koks bus mūšio rezultatas, priklausys Ukrainos ateitis. Reformos veda prie naujų organizacijų kūrimo – tokių, kaip Antikorupcijos biuras, kuriam galias suteiks įstatymai. Dabar senieji prokurorai, kurie dažnai veikė kaip užpuolikai, neteko savo senųjų galių.

Naujoji politinė klasė taip pat jaus spaudimą ir iš Rusijos. Juk Ukrainos sėkmė yra didžiausias Vladimiro Putino košmaras ir jis padarys viską, kad Ukraina nepasiektų tikslo.

Kiekviena korupcijos užmačia yra Kremliaus sąjungininkas. Rusija taip pat daro spaudimą, prašydama sumokėti už ateities dujas, kurias tieks „Gazprom“, o taip pat ir senąsias skolas.

Ukraina dar nepatyrė visų ekonominių padarinių, tačiau kai ateis žiema, dujų trūkumas namuose gali priminti apie skaudžią realybę.

Ukraina, kurioje ekonomika šįmet gali susitraukti net dešimtadaliu, infliacija siekia 14 procentų, rezervai senka ir kuriai artėja skolos apmokėjimo terminai, negali išsiversti be Vakarų pagalbos. Nuo šios pagalbos priklauso, kaip šalyje pavyks atlikti reformas, įskaitant dereguliaciją ir pašalinti subsidijas energetikai. Tačiau tam gali trukdyti ir oligarchų pasipriešinimas.

Visi supranta, kad, jeigu mes nesutvarkysime sistemos, nieko naujo ir nebus“, – sako už reformas atsakingo P.Porošenko padalinio viršininko pavaduotojas Dmytro Šimkivas.

Turi būti pasiekti rezultatai. Jei jų nebus, baigsis ne tik pinigus duodančių, bet ir tų, kurie kovojo Maidane, kantrybė.

O kol kas dešimtys tūkstančių Ukrainos kareivių yra fronte ir negali balsuoti. Atrodo, kad karas jau beveik baigtas, jie greitai grįš į namus ir gyvens šalyje, kurios vyriausybės nerinko. Jeigu jie nematys jokių pokyčių, gali imtis ginklų. Kitas Maidanas greičiausiai labiau primins ne karnavalą, o Bolševikų revoliuciją 1917 metais. Jeigu niekas kitas nepadeda, Ukrainos politikai turėtų atkreipti dėmesį bent jau į tai. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min