Kurį kaltins labiau
Kaip rašo „The New Yorker“, vienas Maskvos užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad jei D.Trumpo bandymai tarpininkauti žlugs, bus svarbu, ką jis pripažins kaltu – „Maskvos užsispyrimą ar Kyjivo nenorą sutikti su jo sąlygomis“. Todėl, pasak jo, „abi pusės vaidina pjesę vienam žiūrovui“.
„Putinas bando žengti plona linija. Jis nenori daryti jokių nuolaidų dėl Ukrainos, bet kartu nori, kad JAV ir toliau dalyvautų“, – sako buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Rusijos klausimais Thomas Grahamas.
Kartu Rusijos pusė stengiasi paįvairinti darbotvarkės temų skaičių, – komentare leidiniui teigė Rusijos pareigūnas.
„Kalbėkime apie diplomatinius santykius, bendradarbiavimą Arktyje ar kosmose, Irano temą... Visa tai yra bandymas parodyti D.Trumpui, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai gali apimti kur kas daugiau nei tik Ukrainą“, – pažymėjo jis.
Kartais D.Trumpas atrodydavo susidomėjęs, o tai skatina V.Putiną išlaikyti pagreitį. Kaip teigia Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja, Rusijos vadovui „pernelyg daug to, ką jis nori pasiekti, dabar yra susieta su derybomis dėl Ukrainos, o tai reiškia, kad jis turi permąstyti savo poziciją – ne dėl savo didelių karinių tikslų, bet dėl to, kaip juos pasiekti čia ir dabar“.
Rusijai Trumpo sankcijos bus skausmingos, bet ne apokaliptinės
Tuo pat metu „The New Yorker“ pažymi, kad pastaruoju metu pasirodė tam tikrų ženklų, jog D.Trumpas yra pasirengęs didinti spaudimą V.Putinui, pavyzdžiui, taikant sankcijas naftos sektoriui.
Rusijos ekonomikos ir pinigų politikos ekspertė, Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro ekspertė Aleksandra Prokopenko pažymi, kad V.Putinui naujų sankcijų nuostoliai bus skausmingi, tačiau ne apokaliptiniai.
Tuo tarpu V.Zelenskis vadovaujasi tuo pačiu principu kaip ir V.Putinas: nekelti problemų, o per susitikimą su D.Trumpu Vatikane jam, atrodo, pavyko įtikinti JAV prezidentą, kad dėl V.Putino kaltės vėluoja paliaubų derybos, pažymi leidinys.
Kaip pažymėjo vienas Europos pareigūnas, V.Zelenskio siūlomi D.Trumpo taikos iniciatyvų pakeitimai yra konkretūs, taktinio pobūdžio. Ukraina remia D.Trumpo poziciją, kuris pirmiausia nori paliaubų, o tada derybų dėl karo pabaigos.
Tuo pat metu Rusija nori priešingai: pirmiausia viską išsiderėti, o tik paskui baigti karą. Toks požiūris anksčiau ar vėliau gali atvesti D.Trumpą ir V.Putiną į didesnę ir strategiškai svarbesnę aklavietę.
„Putinas paprasčiausiai nenori to, ko nori D.Trumpas – ilgalaikės taikos Ukrainoje. Tai yra esminis skirtumas – Ukraina nori, kad karas liautųsi, o Rusija – ne“, – pabrėžė pareigūnas.
