Nusikaltimuose dalyvavusių asmenų tapatybes nustatė nepriklausomi teisininkai ir tyrėjai, remdamiesi atvirais šaltiniais, ir patvirtino Ukrainos saugumo tarnybos. Ukrainos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimus aštuoniems karininkams.
Iš viso įtariamaisiais dėl nusikaltimų Bučoje tapo daugiau kaip 80 karių, kuriems vadovavo šie 13 karininkų.
Asmenys, apie kurių dalyvavimą žudynėse anksčiau nebuvo pranešta:
Generolas pulkininkas Valerijus Solodčiukas. Laikraštis „The Times“ rašo, kad jis „vadovavo žudynėmis kaltinamiems kariams“. Šiais metais V.Putinas jį paaukštino pareigose, priduria leidinys, nepateikdamas kitų detalių.
Invazijos pradžioje V.Solodčiukas vadovavo 36-osios armijos daliniams, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba GUR. Ukrainos žvalgybos duomenimis, V.Solodčiuko dalinių kariškiai dalyvavo vykdant nusikaltimus prieš civilius gyventojus Kyjivo srityje (nepatikslinant dėl Bučos).
Pulkininkas Andrejus Kondrovas. Jo vadovaujami daliniai kaltinami plėšikavimu ir civilių žudymu, rašo „The Times“. A.Kondrovas vadovavo 5-ajai tankų brigadai, nustatė Rusijos karinius dokumentus analizavę teisininkai. A.Kondrovui nebuvo pateikti kaltinimai.
Generolas majoras Vadimas Pankovas. Pasak „The Times“, jis įtariamas įsakęs nužudyti 30 vietos gyventojų ir privertęs civilius išvežti žuvusių rusų karių kūnus. Kitų detalių leidinys nepateikia.
Anksčiau buvo pranešta, kad 45-oji oro desantininkų brigada, kuriai karo pradžioje vadovavo V.Pankovas, „pasižymėjo daugybe karo nusikaltimų Kyjivo srityje“. Brigada dalyvavo šturmuojant Hostomelio oro uostą. Tačiau apie V.Pankovo dalyvavimą nusikaltimuose Bučoje neužsimenama.
40 išžaginimų ir traiškymas tanku
Pulkininkas Jurijus Medvedevas. Manoma, kad jam pavaldūs kariai įvykdė daugiau kaip 40 išžaginimų, rašė „The Times“. Jį 2022 m. nužudė sukilę Rusijos kariškiai, priduria leidinys.
J.Medvedevas vadovavo 37-ajai motorizuotųjų šaulių brigadai, kurios kariai buvo kaltinami nusikaltimais Kyjivo srityje. Tačiau anksčiau nebuvo užsiminta apie jo dalyvavimą Bučoje. 2022 m. buvo pranešta, kad vienas Rusijos kariškis užvažiavo ant J.Medvedevo tanku.
Laikraščio „Times“ sąraše taip pat minimas pulkininkas Sergejus Karasiovas, kuris pistoleto buože išmušė moteriai dantis ir nušovė kitą civilį. Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, šie nusikaltimai buvo įvykdyti Irpynėje, o ne Bučoje.
Minėti jau anksčiau
Kiti aštuoni leidinyje išvardyti pareigūnai jau buvo įvardyti kaip dalyvavę žudynėse Bučoje.
Generolas pulkininkas Aleksandras Čaika, kaip rašė „Associated Press“, įsakė vykdyti valymo operacijas.
Generolas pulkininkas Aleksandras Sančikas vadovavo 35-ajai armijai, kuriai priklauso 64-oji motorizuotoji šaulių brigada, kurios pasirodymas Bučoje siejamas su žudynių bangos pradžia.
Pulkininkas Azatbekas Omurbekovas buvo apibūdintas kaip 64-osios motorizuotosios šaulių brigados vadas, kuris tiesiogiai davė įsakymus Rusijos kariškiams Bučoje.
Generolas majoras Sergejus Čubarykinas vadovavo 76-ajai oro desantininkų divizijai, kuri okupacijos metu buvo dislokuota Bučoje.
Pulkininkas Artiomas Gorodilovas vadovavo 234-ajam oro desantininkų pulkui, kurio kariai vykdė žudynes su vado žinia.
Pulkininkas leitenantas Denisas Suvorovas, Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, Bučos okupacijos metu iki mirties kankino SBU pareigūną Oleksijų Teliženką.
Pulkininkas Aleksejus Tolmačiovas vadovavo 104-ajam oro desantininkų pulkui, kurio kariai okupacijos metu buvo dislokuoti Bučoje.
Generolas majoras Vladimiras Seliverstovas vadovavo 106-ajai parašiutinei desantinei divizijai, kurios kariai buvo kaltinami fotožurnalisto Makso Levino ir jo karinės palydos nužudymu.
15min primena, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki kovo 31 d. Bučoje žuvo 381 žmogus. Rusija neigia prisidėjusi prie civilių žudymo ir tai, kas įvyko, vadina „provokacija“ ir „klastote“.
