Sekite 15min Google
Jis primena, kad Melania tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais, siekdama, kad humanitarinė misija taptų įmanoma. Šis susitarimas buvo jos ankstesnių pastangų, skirtų grąžinti Ukrainos vaikus, kuriuos karo metu Rusija atskyrė nuo jų šeimų, tęsinys.
„Kol prezidentas ir jo gynybos sekretorius Pete'as Hagsethas teikė pirmenybę karingai retorikai ir karinės jėgos demonstravimui, pirmoji ponia tyliai užsiiminėjo kuo kitu: humanitarine diplomatija, kuri atvedė Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo“, – pažymi apžvalgininkas.
Nepaisant visų rizikų, autorius mano, kad pasiektas susitarimas yra svarbus humanitarinis pasiekimas.
Pasak apžvalgininko, būtent Melania, o ne jos vyras, nusipelno dėmesio kalbant apie galimą nominaciją Nobelio taikos premijai. Autorius mano, kad jos diplomatinės pastangos parodo humanitarinio požiūrio svarbą, priešingai nei Donaldo Trumpo noras pelnyti asmeninį pripažinimą už karų pabaigimą.
„Jei kitais metais Osle Melanija bus svarstoma kaip kandidatė į Nobelio taikos premiją, tai bus ironija, kurią, manau, daugelis įvertins. Jos vyras neslėpė noro laimėti šį apdovanojimą. Tačiau galbūt didžiausias apdovanojimas, kurį ji galėtų parvežti namo, būtų kažkas kur kas vertingesnio: pamoka prezidentui, kad taika yra žmoniškumo, o ne asmeninės šlovės reikalas“, – pažymi apžvalgininkas.
