„The Telegraph“: naujas Putino ėjimas – prispausti NATO, kad Baltijos šalys ir Lenkija liktų be karių

V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad į Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų derybas reikėtų įtraukti ir Europos šalis, nes jų dalyvavimas turės lemiamą reikšmę siekiant susitarimų. Remiantis diplomatiniais šaltiniais, šį reikalavimą lemia noras pasiekti nuolaidų NATO plėtros klausimu.

Kaip teigė pašnekovai, tikėtina, kad V.Putinas pareikalaus sumažinti NATO karinį buvimą Europoje iki 1997 metų lygio – laikotarpio prieš buvusio Rytų bloko šalių įstojimą į Aljansą.

„Tai gali reikšti NATO karių išvedimą iš Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat Suomijos, kuri prie Aljanso prisijungė 2023 metais. Visos šios penkios šalys ribojasi su Rusija“, – teigiama straipsnyje.

J.Ušakovas pažymėjo nesitikintis didelės pažangos šiame susitikime ir pavadino jį „bandomuoju žingsniu“. Tuo metu Europos ir Ukrainos pareigūnai išreiškė pasirengimą per derybas Abu Dabyje aptarti „platesnį pokarinės Europos saugumo tvarkos kontekstą“.

Vis dėlto aukšto rango šaltiniai pabrėžia, kad Europa ir toliau tvirtai atmeta Rusijos reikalavimus.

„Mūsų pozicija išlieka tokia pati, kokia buvo 2022 metų sausį“, – pažymėjo vienas Europos pareigūnas, turėdamas omenyje buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tuo metu Maskvai išsiųstą laišką.

Tuo metu V.Putinas leido suprasti, kad jo reikalavimų įgyvendinimas padėtų užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau nors Vakarų Aljansas sutiko aptarti Rusijos išreikštus susirūpinimus, jis kategoriškai atmetė galimybę išvesti karius ir atitraukti branduolinius ginklus iš buvusių sovietinių respublikų teritorijų.