Sekite 15min Google
Laikraščio pašnekovų teigimu, Rusija surengė seriją diversinių išpuolių prieš ginklų gamyklas Europoje, prisidengdama patikimu neigimu (angl. plausible deniability).
Šiam tikslu Kremlius verbuoja vietinių nusikalstamų grupuočių narius ir kruopščiai planuoja išpuolius taip, kad jie neperžengtų plonytės ribos, galinčios paskatinti NATO valstybes-nares aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą.
Praeitą savaitę Latvija sulaikė tris savo piliečius, įtariamus kaimyninėje Estijoje esančios dronų gamyklos padegimu. Pastatas, priklausantis ginklus Ukrainai tiekiančiai Talino bendrovei „Milrem Robotics“ buvo padegtas rugpjūčio 15-osios naktį.
Po incidento Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad tyrėjai aiškinasi, ar tai buvo diversinis aktas ir ar prie jo prisidėjo Rusija.
Šis padegimas įsilieja į platesnę sabotažų prieš Ukrainos karinius tiekimo grandines NATO teritorijoje schemą, kurių kai kurie atvejai yra patvirtinti.
„Pastaraisiais metais Rusija paspartino savo destabilizavimo kampanijas prieš sąjungininkus, vykdydama kibernetines atakas, pasikėsinimus į gyvybę ir diversinius aktus“, – leidiniui „The Telegraph“ teigė vienas NATO pareigūnas.
Kiti pareigūnai pažymėjo, kad Kremliaus hibridinis karas siekia padidinti įtampą tarp NATO sąjungininkų ir sustabdyti paramą Ukrainai.
Straipsnyje taip pat primenama, kad po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, visoje Europoje buvo užfiksuota eilė nepaaiškinamų išpuolių.
Anksčiau šiais metais gaisras beveik visiškai sunaikino gamyklą Čekijoje, kurioje buvo gaminami dronai ir terminius vaizdo įrenginius Ukrainai. Atliekant tyrimą dėl Rusijos įsitraukimo buvo sulaikyti keturi įtariamieji.
Lietuva taip pat pareiškė kaltinimus šešiems asmenims dėl bandymo padegti gamyklą, tiekiančią radijo bangų skaitytuvus Kyjivui.
Rugpjūčio 10 d. galingas sprogimas nugriaudėjo bendrovės „EMKO“ gamykloje – vienoje iš didžiausių privačių ginklų gamintojų Bulgarijoje, kuri gamina 155 milimetrų artilerijos šaudmenis Ukrainai. Gaisras iš pradžių įsiplieskė sunkvežimyje, pastatytame šalia sandėlio patalpų.
Po trijų dienų panašus sprogimas įvyko „KNDS Ammo Italy“ šaudmenų gamykloje Italijoje, Romos pakraštyje. Tąkart, kaip teigta, priežastimi įvardintas gaisras, kilęs parako perdirbimo skyriuje, kurio priežastis iki šiol nėra išsiaiškinta.
„The Telegraph“ rašo, kad Italijos ir Bulgarijos pareigūnai bandė sumenkinti bet kokį galimą Rusijos ryšį su šiais incidentais, o Rusija labai retai palieka kokių nors įrodymų, kurie leistų šiuos išpuolius tiesiogiai priskirti Maskvai.
Kaip veikia Rusijos diversinis aparatas
Leidinys priminė Vakarų žvalgybos vertinimą, pagal kurį Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentai užmezga ryšius su informatoriais pačiose grupuotėse, kurie veikia kaip tarpininkai tikslinėje šalyje.
„Remiantis mūsų patirtimi, nematome, kad GRU pareigūnai fiziškai atvyktų čia, į mūsų šalį. Ne, jie lieka Rusijoje, kur yra saugu. Jie nerizikuoja savo operatyviniu ir fiziniu saugumu“, – praėjusių metų kovą interviu laikraščiui „The Telegraph“ sakė Normundas Mežvitas, Latvijos valstybės saugumo tarnybos vadovas.
Pažymima, kad nusikalstamų grupuočių nariams verbuoti Rusijos GRU agentai naudoja internetines žinučių programas, pavyzdžiui, „Telegram“. Šie žmonės naudojami kaip tarpininkai, kurie duoda užduotis jau jų užverbuotiems nusikaltėliams, o pastarieji dažnai net nesužino, kad dirba rusams, ir gauna atlygį kriptovaliuta.
„The Telegraph“ vertina, kad Kremliaus užsakytų atakų slaptas pobūdis matomas kaip sąmoningas bandymas sėti nesantaiką tarp NATO sąjungininkų.
Rytų NATO valstybės narės, tokios kaip Lenkija ar Baltijos šalys, daug atviriau kalba apie Rusijos agresijos Europoje atskleidimą, o Latvijos valstybės saugumo tarnyba, nors ir tiesiogiai nekaltino Rusijos, patvirtino, kad trys įtariamieji dėl padegimo Estijoje buvo sulaikyti remiantis įgaliojimais, taikomais kovojant su nusikaltėliais, kurie „teikia pagalbą užsienio valstybei veiksmuose, nukreiptuose prieš kitą valstybę“.
Tuo tarpu šalys Vakaruose, tokios kaip Italija ir Vokietija, dažnai nenori priskirti šių incidentų Maskvai, bijodamos eskalacijos.
„Būtent šį nesutarimą tarp vakarų sąjungininkų Kremlius ir siekia eksploatuoti“, – pažymėjo „The Telegraph“.
„Su kiekvienu išpuoliu, kuris lieka nenubaustas, rusai renka sau naudingus žvalgybos duomenis apie tai, kiek toli jie gali pastumti NATO ribas“, – apibendrinama straipsnyje.
