Sekite 15min Google
Pažymima, kad Ukrainos kampanijos techninė sėkmė nekelia abejonių. Kampanijos piko metu smūgiai iš rikiuotės išvedė daugiau kaip trečdalį visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Atakos prieš laivus Azovo jūroje – vien liepą buvo apgadinti 236 laivai – smarkiai apribojo komercinę laivybą šiame gyvybiškai svarbiame vandens kelyje. Laivybos srautas sumažėjo maždaug trimis ketvirtadaliais.
Pastaruoju metu Ukraina dėmesį nukreipė į bendrovei „Wildberries“ priklausančius objektus. Buvo atakuota daugiau kaip tuzinas didelių bendrovės sandėlių ir logistikos centrų, dėl to apgadinta arba sunaikinta maždaug 20 proc. visų jos sandėliavimo pajėgumų.
Kadangi didžioji dalis prekių šiuose sandėliuose buvo saugoma pardavėjų – nuo privačių verslininkų iki didelių bendrovių – žala palietė daugybę įmonių. Vienu vertinimu, bendra iki šiol padaryta žala viršija 280 mlrd. rublių.
„Viltys, kad plataus masto atakos galėtų paralyžiuoti Rusijos ekonomiką, atrodo nepagrįstos. Pajamos iš naftos ir dujų išaugo dėl besitęsiančios krizės Persijos įlankoje. Nors bazinės pajamos nuo kampanijos pradžios sumažėjo maždaug penktadaliu, dabar jos stabilizuojasi. Panašiai ir „Wildberries“ žada ribotas kompensacijas pardavėjams, kartu siekdama perkelti prekių atsargas į saugesnius sandėlius kaimyniniame Kazachstane“, – rašoma straipsnyje.
Nuotaikos Rusijoje
Svarbu tai, kad Ukraina turi ribotas dronų ir raketų atsargas. Ji buvo priversta dalį išteklių, skirtų kampanijai prieš naftos perdirbimo gamyklas, nukreipti smūgiams prieš „Wildberries“, todėl rusai gavo laiko remontuoti apgadintus objektus. Ilgos eilės prie degalinių, kurios praėjusį mėnesį Kremliui sukėlė nepatogumų, jau trumpėja arba visai išnyko.
„Tačiau tai yra ne tik ekonominė, bet ir politinė kampanija, kurios tikslas – atnešti karą Rusijos žmonėms. Tai neabejotinai pavyko: didžiąją praėjusio mėnesio dalį atakos buvo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose“, – rašo žurnalistai.
Apklausų bendrovės „Levada“ duomenimis, praėjusį mėnesį rusų, manančių, kad karas klostosi sėkmingai, dalis nukrito iki rekordiškai žemo 50 proc. lygio – tai 19 procentinių punktų mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
Tuo tarpu tik 28 proc. respondentų teigė manantys, kad karas klostosi blogai. Likusieji nebuvo tikri.
Sociologai taip pat užfiksavo V. Putino asmeninio populiarumo reitingo smukimą. Nors dėl reikšmingos opozicijos nebuvimo šie rodikliai tebėra dirbtinai išpūsti, jo palaikymas vis dėlto sumažėjo iki 74 proc. – žemiausio lygio nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
Pažymima, kad Rusijoje taip pat auga nepasitenkinimas, tačiau jis nukreiptas ne tiek prieš V. Putiną, kiek prieš Ukrainą. Nors dauguma pasisako už konflikto įšaldymą ir derybų pradžią, egzistuoja reikšminga mažuma, mananti, kad agresiją prieš Ukrainą reikėtų dar labiau sustiprinti.
Ko nori Putinas?
Visų pirma augantis civilių aukų skaičius Rusijoje yra naudingas griežtosios linijos šalininkams. Naujas Rusijos valstybinės žiniasklaidos pasirengimas skelbti informaciją apie šalies viduje žūstančius žmones rodo mėginimą įtikinti visuomenę, kad rusai yra aukos, o ne agresoriai.
Straipsnyje rašoma:
„Putino tikslas – legitimizuoti karą ir bet kokią būsimą jo eskalaciją. Iš pradžių jo numanomas pažadas buvo toks, kad rusai nebus verčiami kariauti, nebent patys savanoriškai pasirinks tai daryti. Vėliau jis mėgino savo „specialiąją karinę operaciją“ pristatyti kaip egzistencinę būtinybę. Nepaisant milžiniškos propagandos kampanijos, ši linija taip ir nesuveikė.
Naujas, ciniškas, kerštu paremtas požiūris gali pasirodyti veiksmingesnis stiprinant paramą režimui ir pateisinant nepopuliarius žingsnius, pavyzdžiui, rezervistų mobilizaciją siekiant kompensuoti dabartinį šauktinių trūkumą.“
Rusija jau atsako ugnimi į ugnį. Didžiosios Odesos uostų kompleksas buvo ne kartą atakuotas, todėl didžioji dalis laivybos šiame regione buvo sustabdyta.
Ukrainai išnaudojus visas turėtas „Patriot“ raketų, reikalingų Rusijos balistinėms ir hipergarsinėms raketoms perimti, atsargas, kyla nerimas, kad prasidėjus žiemai Maskva atnaujins kampaniją prieš energetikos infrastruktūrą, kuri jau dabar veikia mažiau nei trečdaliu prieškarinio pajėgumo.
Ukrainos tikslas
Birželio pabaigoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo 40 dienų trukmės giliųjų smūgių prieš Rusiją kampaniją, kurios tikslas – „priversti ją užbaigti karą“ iki žiemos.
Tai buvo rizikingas, tačiau galbūt būtinas žingsnis. V. Zelenskiui reikėjo parodyti Ukrainos Vakarų sąjungininkams, o ypač skeptiškai nusiteikusiam prezidentui Donaldui Trumpui, kad jis turi „kozirių“.
Pažymima, kad tuo pat metu kai kuriuose Kyjivo sluoksniuose iš tiesų buvo manoma, jog po paviršiumi rusenantį Rusijos elito nepasitenkinimą galima iškelti į viešumą smūgiuojant itin matomiems ekonominiams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
Žurnalistai rašo:
„Mėginimai demoralizuoti tautą ir oro smūgiais priversti ją prašyti taikos gali būti sėkmingi, tačiau tik tuo atveju, jei tokiais smūgiais galima padaryti iš tiesų triuškinamą žalą. Antrojo pasaulinio karo metais atominės bombos, numestos ant Hirošimos ir Nagasakio, privertė Japoniją kapituliuoti, tačiau „Blitz“ bombardavimai tik sustiprino Didžiosios Britanijos ryžtą. Kol kas Ukrainai nepavyko pasiekti tokio poveikio.“
Jų vertinimu, giluminiai smūgiai neabejotinai mažina pasitikėjimą V. Putinu ir silpnina ekonomiką, taigi ir Rusijos karo mašiną. Jie taip pat skatina pragmatišką ir technokratinį elitą vis garsiau raginti elgtis santūriau ir nutraukti karo veiksmus.
Tačiau „vanagai“ šią kampaniją naudoja kaip pretekstą stumti V. Putiną į dar žiauresnį ir labiau eskaluojamą karo etapą, mėginant greitai užbaigti karą sau palankiomis sąlygomis.
„Sandėlių karas“ neišvengiamai reiškia smūgius gyvenamosiose vietovėse ir šalia jų, todėl civilių aukų skaičius abiejose pusėse didėja. Be to, V. Putinas dabar gali manyti turintis daugiau pagrindo mobilizuoti papildomų karių rudens kampanijai ir mažiau baimintis visuomenės protestų.
Prieš dešimt dienų į Lenkijos oro erdvę įskriejusi nuo kurso nukrypusi Rusijos raketa ir trečiadienį Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste aptiktas sprogmenų prikrautas dronas, kuris, kaip manoma, buvo nukreiptas į ginklus gabenusį Ukrainos krovininį lėktuvą, gali būti perspėjimas apie tai, kas laukia ateityje.
„Apskaičiuota Ukrainos rizika gali paskatinti Putiną imtis dar pavojingesnio lošimo“, – pridūrė analitikai.
Smūgiai Rusijai
Ukrainos gynybos pajėgos Rusijoje, Gelendžike, karinio dalinio Nr. 2156 teritorijoje sunaikino Rusijos elektroninės kovos sistemą „Volna Kupol Garant“.
Apie tai pranešė „Dnipro Osint“ OSINT analitikas Garbuzas, paskelbęs rugpjūčio 7 dienos palydovines nuotraukas.
Jis paaiškino, kad šis kompleksas sukuria kryptinius radijo trukdžius palydovo link ir taip neleidžia jam priimti signalų iš antžeminių terminalų.
