Vien šeštadienio naktį visoje šalyje buvo paleista daugiau nei 540 dronų ir 50 raketų, o keliomis dienomis anksčiau – dar 598 dronai ir 31 raketa. Labiausiai nukentėjo Kyjivas, kur žuvo 25 civilių. Smūgiai taip pat padarė žalą energetikos objektams, įmonėms ir net Ukrainos žvalgybiniam laivui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kremliaus veiksmus pavadino „balistikos pasirinkimu vietoje diplomatijos“ ir paragino partnerius imtis naujų spaudimo priemonių.
Tuo tarpu Lvivo mieste buvo nužudytas žinomas politikas Andrijus Parubijus, sukeldamas papildomą rezonansą, nors šio nusikaltimo ryšys su karu dar nėra patvirtintas.
Vakarų lyderiai šiuos išpuolius traktavo kaip mėginimą sutrikdyti galimas taikos derybas.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną taikos trikdymu. Užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pašaukė Rusijos ambasadorių.
Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigė, kad „Kremlius nesustos prieš nieką, kad terorizuotų Ukrainą“. Net JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nors ir nelabai entuziastingai, pritarė naujai 3,29 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketui, kurio didelė dalis bus skirta „Patriot“ oro gynybos sistemoms.
Pasak leidinio, analitikai mano, kad šios atakos yra savotiška V.Putino „jėgos diplomatija“. Jis siekia daryti spaudimą Ukrainai ir Vakarams, tikėdamasis gauti nuolaidų būsimose derybose.
Ekspertai pažymi, kad ginklų gamyba Rusijoje negalės ilgai išlaikyti tokio tempo – šalis kasdien gali pagaminti tik apie 150–200 dronų ir vos kelias raketas.
Nepaisant to, Kremlius siekia pasinaudoti trumpalaike eskalacija, kad priverstų Ukrainos visuomenę spausti V.Zelenskį, o Europą – abejoti savo pasirengimu užtikrinti Kyjivo saugumą.
„Kartais laimi banditas“, – „The Times“ pripažino vienas Europos diplomatas Maskvoje.
