Pasak straipsnio, net Rusijos invazija į Ukrainą ir santykių su Iranu atšilimas nesugebėjo pakenkti bendradarbiavimui su Izraeliu. Šalių vadovai ir toliau palaikė ryšius, o premjeras B.Netanyahu paskelbė nesantis įsipareigojęs karui Ukrainoje ir atsisakė suteikti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms letalinę pagalbą ar oro gynybos sistemas.
„Dabar, po Irano remiamų „Hamas“ kovotojų mirtino išpuolio prieš Izraelį, šie pokalbiai, atrodo, nutrūko. V.Putinas yra vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, kurie nepaskambino B.Netanyahu ir nepareiškė užuojautos dėl daugiau kaip 1300 izraeliečių, kuriuos per išpuolį nužudė „Hamas“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Tačiau tektoniniai pokyčiai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo kur kas anksčiau negu „Hamas“ smogikai paleido raketas į Izraelį.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios, ieškodamas ginklų ir sąjungininkų, V.Putinas pakeitė santykius su Iranu ir sustiprino ryšius su tokiomis arabų šalimis kaip Egiptas, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Dabar manoma, kad Maskva deda pamatus strateginiams santykiams su „Islamo respublika“, kuri pristatė tūkstančius bepiločių lėktuvų „Shahed“, – rašo „The Wall Street Journal“ ir priduria, kad Rusija savo ruožtu atsakė Iranui tiekdama mokomuosius lėktuvus Jak-130 ir svarsto galimybę parduoti Su-35, kurie gali pakeisti oro jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose.
Daugelį metų Rusija ir Iranas palaikė tarpusavio ryšius, tačiau jų santykiai buvo kupini nepasitikėjimo, nes kiekviena pusė žaidė žaidimus su Vakarais.
Visų pirma Rusijos pareigūnai mano, kad konfliktas Izraelyje yra smūgis Jungtinių Valstijų prestižui ir privers Vašingtoną įvertinti savo galimybes vienu metu teikti pagalbą Kyjivui ir Jeruzalei.
„Rusija ieško partnerio, galinčio aprūpinti ginklais, tačiau jos palankumą Iranui lemia ir platesnės antivakarietiškos nuotaikos“, – komentavo Kataro universiteto Rusijos ir Irano santykių ekspertas Nikolajus Kožanovas.
Irano ir Rusijos prielankumas ypač išplito į Teherano remiamą „Hamas“ grupuotę, kuri neseniai įsiveržė į Izraelį. Per pastaruosius metus bent dvi aukšto lygio kovotojų delegacijos skrido į Maskvą derėtis.
Savaitgalį „Hamas“ padėkojo V.Putinui už jo poziciją dėl „besitęsiančios sionistų agresijos prieš mūsų tautą ir Gazos Ruožo apsiausties atmetimo“.
Rusijos Federacija ypač nepasmerkė teroristinio išpuolio prieš Izraelį, o Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas savo ruožtu pažymėjo Jeruzalės sąjungą su Jungtinėmis Valstijomis ir Maskvos sąjungą su Iranu bei „aplinkiniu musulmonų pasauliu“.
Viskas prasidėjo Sovietų Sąjungoje
Maskvos ryšių su Iranu stiprinimas atkartoja Sovietų Sąjungos poziciją Šaltojo karo metais, kai ši, siekdama pasipriešinti savo partneriams amerikiečiams ir išlaikyti savo pozicijas skurdžiausiose pasaulio šalyse, apginklavo didžiausius Izraelio priešus. Tai savo ruožtu lėmė 1967 m. Šešių dienų karą ir po šešerių metų vykusį Jom Kipuro karą.
„Tuo tarpu Kremlius turi vidinių priežasčių sveikinti karą toliau nuo Rusijos sienų. Prieš kovo mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus Kremlius ieško būdų, kaip atitraukti dėmesį nuo karo Ukrainoje. V.Putinas savo 23 metus trunkančiam Rusijos valdymui išlaikyti pasitelkia valstybinę žiniasklaidą, kad galėtų ignoruoti vidaus problemas ir sutelktų dėmesį į netvarką užsienyje“, – teigiama straipsnyje.
Nuo praėjusio savaitgalio karas Ukrainoje buvo išstumtas iš pirmųjų laikraščių puslapių visame pasaulyje ir pačioje Rusijoje, kur žiniasklaida atkreipė dėmesį į Izraelį ir Gazos Ruožą.
Visų pirma Rusijos pareigūnai mano, kad konfliktas Izraelyje yra smūgis Jungtinių Valstijų prestižui ir privers Vašingtoną įvertinti savo galimybes vienu metu teikti pagalbą Kyjivui ir Jeruzalei.
„Hamas“ išpuolius praėjusios savaitės pradžioje pirmą kartą komentuodamas V.Putinas sukritikavo JAV, išpuolius pavadino „ryškiu JAV politikos Artimuosiuose Rytuose nesėkmės pavyzdžiu“ ir teigė, kad JAV niekada negynė palestiniečių interesų taikos derybose. Penktadienį jis pareiškė, kad Izraelis turi teisę gintis nuo „Hamas“ išpuolių, tačiau paragino pradėti taikos derybas, kurios turėtų vesti prie nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimo“, – priduriama leidinyje.
Kiti Kremliaus komentatoriai džiūgavo, kad kovos Izraelyje reiškia, jog dvi JAV sąjungininkės dabar gali likti be apsaugos. Propagandininkas Vladimiras Solovjovas savo ruožtu perpasakojo žinią apie sausio mėnesį JAV priimtą sprendimą iš Izraelyje esančio ginklų sandėlio išvežti 300 000 amerikietiškų 155 mm artilerijos sviedinių ir perduoti juos Ukrainos kariuomenei.
Pasak Užsienio santykių tarybos bendradarbio Thomaso Grahamo, Rusijos žiniasklaida, norėdama nukreipti dėmesį nuo vidinių Rusijos problemų, greičiausiai pasinaudos bet kokiais chaotiškais įvykiais Izraelyje ar kitur.
Spalio 7 d. „Hamas“ teroristai užpuolė Izraelį iš Gazos Ruožo. Kovotojai paėmė įkaitų, nužudė šimtus civilių ir perėmė kai kurių karinių objektų kontrolę.
Izraelis savo ruožtu paskelbė „karo padėtį“ ir pradėjo antiteroristinę operaciją „Geležiniai kardai“. Kariuomenės vadovybė pabrėžė savo planus sunaikinti „Hamas“. Pasak paskutinių pranešimų, Izraelio ginkluotosios pajėgos yra dislokuotos Gazos Ruožo pasienyje ir „laukia žalios šviesos“ iš politinės vadovybės.
