Indijos šiauriniame Dharamšalos mieste įsikūrusios vyriausybės vadovas įveikė vienintelį varžovą Penpą Tseringą, surinkęs apie 58 proc. iš 58 740 atiduotų balsų.
Šie premjero (sikjongo) rinkimai buvo jau antrieji po 2011 metų, kai Tibeto budizmo dvasinis lyderis Dalai Lama atsisakė vyriausybės tremtyje vadovo pareigų, siekdamas sumažinti itin svarbų savo vaidmenį ir užtikrinti judėjimo už Tibeto laisvę ir demokratinę ateitį po savo mirties.
L.Sangay sakė, kad jos vyriausybė tęs kovą už pagrindines teises ir laisves, taip pat sieks užtikrinti tikrą autonomiją tibetiečiams, gyvenantiems Kinijos valdomame Tibete.
Praeitą mėnesį L.Sangay ragino Kiniją plėtoti dialogą dėl jo tautos tėvynės autonomijos. Tačiau Pekinas jos vyriausybės nepripažįsta.
Trečiadienį premjeras sakė, kad rinkimų rezultatai žymi „demokratijos įtvirtinimą“, o išaugęs tibetiečių aktyvumas balsuojant atspindi bendruomenės brandą.
„Pagal demokratijos standartus, tibetiečių tremtyje demokratija yra visavertė, įtvirtinta demokratija“, – aiškino jis.
Pasak L.Sangay, tarptautinė bendruomenė turėtų pripažinti šią administraciją teisėtu demokratiniu subjektu. Premjeras pridūrė, kad egzilinė vyriausybė „daugeliu atžvilgių“ išreiškia Tibete gyvenančių jo tėvynainių siekius.
Dalai Lama ir jos sekėjai gyvena Dharamšaloje nuo 1959 metų, kai jie pabėgo iš Tibeto žlugus sukilimui prieš Kinijos valdymą.
Vyriausybės tremtyje pareigūnai sako, kad per pastaruosius metus mažiausiai 114 tibetiečių vienuolių ir pasauliečių susidegino protestuodami prieš Kinijos valdymą jų tėvynėje, o dauguma jų mirė. Tuo tarpu JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas skelbia, kad nuo 2009 metų tokių susideginimo incidentų buvo 144.
Pekinas kaltina Dalai Lamą ir kitus kurstant tokius drastiškus protestus bei argumentuoja labai daug investavęs į Tibeto ekonomikos plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Kinija aiškina, kad Tibetas yra istorinė jos teritorijos dalis nuo XIII amžiaus, o komunistinė Pekino vyriausybė valdo šį Himalajų regioną nuo 1951 metų.
Vis dėlto daugelis tibetiečių sako, kad jų kraštas didžiąją istorijos dalį buvo faktiškai nepriklausomas ir kad Kinijos vyriausybė siekia naudoti turtingus Tibeto gamtinius išteklius bei sunaikinti jame gyvenančių žmonių kultūrinę tapatybę.
