Šis itin pavojingas incidentas 2013 m. baigėsi laimingai. Lėktuvo kapitonas, pastebėjęs, kad vienas iš variklių užsidegė, sėkmingai nutupdė orlaivį ir išvengė aukų.
Visą parą prieš incidentą inžinieriai taisė sugedusį lėktuvą. Išeidami pailsėti technikai paliko abiejų ventiliatorių gaubtus neužrakintus, o sugrįžę per klaidą ėmėsi tvarkyti kitą orlaivį, nepaisant to, kad jų prieš tai remontuoto lėktuvo modelis buvo kitas ir jis stovėjo kitoje vietoje.
Tyrimo išvadose teigiama, kad norint išvengti panašių nutikimų, būtina užtikrinti, jog technikai nedirbtų viršvalandžių ir gerai pailsėtų prieš darbą.
Vienas iš klaidą padariusių inžinierių dvi savaites prieš nutikimą dirbo po 12 valandų per dieną ir po 8 valandas naktį. Kitas technikas taip pat dirbo beveik be miego. Abu vyrai buvo savo srities ekspertai, tačiau nuovargis turėjo lemiamos įtakos jų darbo kokybei ir nepastabumui.
Keletas lėktuve buvusių žmonių per langą pastebėjo iš vieno variklio tekantį skystį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo degalai.
Pranešime taip pat teigiama, kad lėktuvo įgula nekreipė dėmesio į keleivių įspėjimus. Mat keletas lėktuve buvusių žmonių per langą pastebėjo iš vieno variklio tekantį skystį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo degalai. Nors įgulai ir kapitonui apie tai buvo pranešta, nei vienas tinkamai nesureagavo tol, kol vienas variklis neužsidegė.
Keleivių darytose nuotraukose matyti, jog degalai iš orlaivio tekėjo dar jam nepakilus, tačiau dėl to nebuvo imtąsi jokių veiksmų ir lėktuvui leista pakilti. Nors incidentas įvyko prieš dvejus metus, Nelaimių ore tyrimų grupė išvadas pateikė tik 2015-ųjų liepos 14 d.