Pasaulį išgelbės Azija
Pačioje 2009 metų pabaigoje autoritetingos tarptautinės organizacijos nusprendė įkvėpti planetai optimizmo ir pakoregavo ekonominio augimo prognozes teigiama linkme. Pasak „Morgan Stanley Research“ analitikų, pasaulinė ekonomika 2010 metais pakils 4 procentais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) itin teigiamų rezultatų šiemet laukia iš besivystančių šalių. Jos turi tapti jaučiais, ištrauksiančiais vežimą. Daugiausia vilčių dedama į Kiniją, Indiją ir Braziliją.
EBPO ekspertų teigimu, Kinijos ekonomika šiemet išaugs net 10,2 proc., o kitais metais – dar 9,3 procento. Sparčiai didės kinų vidaus rinkos poreikiai, o tai suteiks puikių galimybių JAV ir Europos valstybių eksportuotojams.
JAV ir euro zonos valstybių prognozės kur kas kuklesnės. Amerikiečiams šiais metais žadamas 2,5 proc. augimas, o eurą įsivedusioms valstybėms – tik 0,9 procento. Šiose šalyse toliau didės nedarbas. Jo padariniai bus itin sunkūs kai kuriems Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovams, pirmiausia premjerui Gordonui Brownui ir prezidentui Nicolas Sarkozy.
Vangų Vakarų ir Japonijos ekonomikos augimą lems menkas paskolų išdavimo privačiam sektoriui lygis ir sunki padėtis darbo rinkose. Tai neleis greitai padidinti gyventojų perkamosios galios.
Priklausomi nuo naftos
Nafta – vienas svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos veiksnių. Kai kurios šalys yra mažiau priklausomos nuo jos tiekimo, kitoms tai lemia išgyvenimą. Iš didžiųjų valstybių pirmiausia paminėtina Rusija. Jos biudžeto pajamos ir ekonomikos pajėgumas apskritai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, tiksliau – nuo pasaulinių jų kainų. Dauguma analitikų neprognozuoja Rusijai didesnių sukrėtimų, tačiau yra ir kitaip manančiųjų. 2010 metais naftos paklausa pasaulyje, atsižvelgiant į krizės pasekmes, neturėtų labai viršyti 2009–ųjų rodiklių. Pernai pasaulio ekonomikai reikėjo maždaug 85 mlrd. barelių per dieną, šiemet poreikis padidės iki 86,3 mlrd. barelių. Daugeliui šalių tai gera žinia, nes naftos ir jos produktų kainos greičiausiai stabilizuosis. Amerikiečiai prognozuoja maždaug 75 dolerius už barelį, bet rusų analitikai baiminasi, jog menka paklausa nustums kainas į seniai nematytą lygį – 50–55 dolerius už barelį, o tai Maskvai labai nemaloni perspektyva.
Saugokite bankus
Vis rečiau kalbama apie tai, kad krizę sukėlė nekontroliuojama bankų veikla, nors būtent šią priežastį jau nurodo net televizijos istorinės dokumentikos kanalai. Tačiau ekspertai vis dažniau pataria vyriausybėms netaikyti bankams pernelyg griežtų taisyklių. Tiesa, nereikia pamiršti, kad daugybė autoritetingų ekonomikos ekspertų būtent bankuose ir dirba.
Visiems, paėmusiems paskolas eurais, EBPO ekspertai turi gerų naujienų – Europos centrinis bankas greičiausiai laikysis dabartinės 1 proc. palūkanų politikos, jos iki 2 proc. turėtų pakilti ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje.
Pasaulio bankas perspėja vyriausybes atidžiau svarstyti finansų politiką ir daugiau dėmesio skirti smulkiajam verslui bei vargingiems visuomenės sluoksniams, kurie labiausiai kenčia nuo krizės. Ypač altruistiškas atsišaukimas – juk reikia padėti tiems varguoliams kaip nors sumokėti skolas bankams!..
Kariausime toliau
Politikos ir karybos prognozės šiemet nepopuliarios, nes daugumai svarbesnė yra ekonomika. Tačiau tai slepia neigiamą tendenciją: kuo didesnis susirūpinimas ekonomika, tuo mažiau pasipiktinimo gali sulaukti įvairios karinės avantiūros. Tikimasi, kad šiemet Afganistane galiausiai bus pasiektas persilaužimas ir pasipriešinimas koalicijai nuslops. Bet karo veiksmai gali suaktyvėti pilietinio konflikto draskomame Jemene. Rusų apžvalgininkai net tvirtina, jog dangstantis krize bus suduotas karinis smūgis Iranui.
Mūsų regionui karai negresia, tačiau itin nemaloniai skamba kai kurių Rusijos aiškiaregių balsai, skelbiantys, kad krizės iškankintos Baltijos šalys ir Lenkija galiausiai pasiduos Rusijos įtakai. Ką gi, būtų nemalonu. Tikėkimės, jog teigiamos ekonomikos augimo prognozės mūsų neaplenks.
