Pirmą kartą nuo pirmųjų invazijos mėnesių 2022 m. Ukrainos sostinės gyventojai susidūrė su įvairių pagrindinių maisto produktų stygiumi. Tai – Rusijos balistinių raketų smūgių į svarbiausius logistinius centrus pasekmė.
„Tai košmaras, tikras košmaras“, – skundėsi pirkėja Nina Kiričiuk, 67 metų amžiaus senjorė kirpėja, kurios prekių vežimėlyje buvo duonos ir dviejų rūšių silkės.
„Esu siaubingai sukrėsta. Norėjau nusipirkti cukraus, bet pažiūrėjau – jo visai nebuvo. O ten visas skyrius iš viso tuščias. Net nėjau ten. Nenoriu to matyti ir savęs liūdinti“, – pasakojo moteris.
Rugpjūčio 5 d. Rusijos raketos atakavo bent keturis vienos logistikos bendrovės, tiekiančios užsakymus prekybos centrams, sandėlius. Žuvo mažiausiai šeši darbuotojai. Maisto produktų tiekimas į daugelį prekybos tinklų taip pat buvo smarkiai sutrikdytas.
To pasekmės labiausiai jaučiamos sostinėje, tačiau taip pat ir kitose, kur kas toliau nuo jos esančiose vietovėse, pavyzdžiui, Zaporižioje, pietryčių Ukrainoje.
Ketvirtadienio rytą Rusija vėl be gailesčio smūgiavo sandėliams su maisto prekėmis netoli Kyjivo, nors tikrasis raketų padarytos žalos mastas dar nėra aiškus.
Raketos taip pat sunaikino kito prekybos tinklo sandėlį, internetinės prekybos platformos „Rozetka“ paskirstymo centrą bei Ukrainos nacionalinės pašto tarnybos rūšiavimo punktą. Šią vasarą ne kartą buvo užpulti ir didžiausių Ukrainos knygų leidėjų sandėliai.
Šie išpuoliai surengti, intensyvėjant kariniams veiksmams danguje: kol Ukraina stiprina savo puolamąjį potencialą, Rusija naudojasi tuo, kad Kyjivo oro gynybos ištekliai senka.
Po to, kai pradėjo plataus masto karo prieš Ukrainą, Kremlius ne vienerius metus tikino, kad Ukrainoje atakuoja tik su karine veikla susijusius taikinius. Tą patį sakė ir tada, kai bombardavo miestus bei elektros infrastruktūrą. Dabar jis nebeieško pasiteisinimų.
Ukraina vis dar kartoja, kad vengia taikytis į civilinius objektus, nors ir surengė tolimojo nuotolio dronų apšaudymo kampaniją prieš Rusijos naftos pramonę – Rusijos ekonomikos variklį. Neseniai Ukrainos pajėgos taip pat smogė Rusijos „Amazon“ pramintos „Wildberries“ prekybos platformos sandėliams, pabrėždama, kad daugelis šios įmonės prekių gali būti panaudotos karinėms reikmėms.
Gausiai aprūpinti Ukrainos prekybos centrai ne vienerius metus buvo simboliu, rodančiu, kad šalis stengiasi išsaugoti įprasto gyvenimo likučius, nepaisant Rusijos bombardavimų.
Tačiau per paskutinę savaitę net patys maisto prekių tinklai pripažino, kad prekių trūksta. Išseko pieno produktų, mėsos ir šviežių daržovių atsargos.
Vienos Kyjivo krautuvės lentynose liko tik šeši minkšti avokadai ir kelių popierių primenantys kelių svogūnų bei česnakų lukštai. Iš kitos parduotuvės dingo tokios specifinės prekės kaip rameno makaronai, popieriniai indai ir plastikiniai stalo įrankiai.
„Ar aš vienintelė, kuriai šios tuščios lentynos kelia paniką?“ – socialiniuose tinkluose rašė grožio industrijos nuomonės formuotoja.
Ji pridūrė, kad iš vienos parduotuvės jau teko išeiti tuščiomis rankomis, todėl kitoje ji nusipirko paskutines keturias kūdikių mišinėlio pakuotes.
56-erių Svitlana Petryčiuk prisipažino, kad labiausiai ją neramina tai, jog negalės įsigyti tam tikro gamintojo šunų ėdalo savo Jorkšyro terjerui Lordui.
Moteris įsigijo šunį maždaug prieš 2,5 metų, patyrusi insultą, kurį sukėlė trys netoliese įvykę Rusijos dronų smūgiai. Jos gydytojas patarė, kad gyvūnas galėtų padėti sumažinti stresą.
„Mane kur kas mažiau gąsdina tai, kad trūksta produktų sandėliuose ir prekybos cenrų lentynose, – kalbėjo Svitlana. – Mes, žmonės, lengvai galime išsiversti su bet kokiu maistu, kurio tuo metu yra.“
Laimei, šunų ėdalo Lordui moteris rado antroje parduotuvėje, į kurią užsuko.
Maisto prekių tinklai teigė, kad tikisi iki pirmadienio, Ukrainos Nepriklausomybės dienos, pilnai papildyti savo atsargas, nors negalima atmesti galimybės, jog ketvirtadienio ataka gali tai apsunkinti.
Socialiniuose tinkluose kai kurie ukrainiečiai ėmė juokauti apie sugrįžima į Sovietų Sąjungos laikus. Iki jos žlugimo 1991 m. maisto prekių stygius buvo įprastas.
Kai kurie vyresnio amžiaus pirkėjai prisiminė visus Ukrainos istorijoje kilusius badmečius, tarsi jie būtų įvykę vakar, todėl sukaupė konservų ir pagrindinių maisto produktų, tokių kaip cukrus, makaronai ir miltai, atsargas.
„Galėčiau išgyventi visą mėnesį nieko nepirkdama, išskyrus duoną“, – sakė Olha Sliusarenko, 76 metų amžiaus moteris, dar iki karo pradžios įpratusi kaupti produktus.
Tuo tarpu prekybos tinklas „Silpo“ bandė spręsti prekių trūkumo problemą, pasitelkdamas Ukrainai būdingą stoicizmą ir juodąjį humorą: kaltino Rusiją, bet ir ragino žmones pakentėti.
Oranžinių ir baltų spalvų plakatuose prekybos centruose atspausdinti eilėraščiai apie sunkmetį, o kiekvienoje eilutėje palikta tuščios vietos, kur pirkėjai gali įrašyti savo žodžius.
„Rusija ___ tikriausiai ___ tikėjosi, kad tai bus mūsų pabaiga ___ ir atneš tik sielvartą, bet čia mes turime pyktį ___ naujas idėjas ir ___ dėkingumą ___ mūsų žmonėms“, – rašoma viename iš plakatų.
„#@%#, kurie moka tik ___ deginti, deja ___ sudegino ir šiuos produktus, bet kiekvienas, kuris gamina ___ ir augina, jau gabena ___ čia naujus“, – teigiama kitame.
Prekybos centrų tinklas „Novus“ vienoje Kyjivo parduotuvėje prie tuščios pieno lentynos pakabino kur kas paprastesnį užrašą.
„Šis produktas buvo sunaikintas rusijos, – šalies pavadinimą rašant mažąja raide. – Naujos pakuotės jau keliauja.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company





