Kas dvi savaites į pensiją išėjęs jūreivis Nikolajus Enčas ir jo žmona Olga savo balta „Toyota“ važiuoja pasižiūrėti pamažu kylančio inžinerijos stebuklo, sujungsiančio Krymą su žemynine Rusijos dalimi.
„Tai – pirmas kartas, kai jie ką nors tokio gali pastatyti Rusijoje, – sako 67 metų amžiaus N.Enčas, rugpjūtį vieną naktį praleidęs pro žiūronus stebėdamas statybas. – Jaučiame tam tikrą pasididžiavimą.“
Planuojama, kad 7 mrld. dolerių (6 mlrd. eurų) kainuojantis tiltas transporto priemonėms bus atvertas 2018 m. gruodį. Vis dėl to manoma, kad Krymą su Rusija jungiantis tiltas kyla dėl simbolinių priežasčių, o ne vairuotojų patogumo. Tai – vienas iš daugelio megaprojektų, kuriuos taip mėgsta prezidentas Vladimiras Putinas.
J.Šulmann: „Tiltas – aiškiausias ryšių tarp Krymo ir Rusijos simbolis, rodantis, kad Krymas, prijungtas tvirtu tiltu, yra Rusijos dalis. Tokia jo simbolika.“
„Tai – demonstravimas pasauliui, kokius puikius dalykus ji (Rusijos vyriausybė – red.) gali padaryti, – mano Rusijos prezidentinės nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos mokslininkė Jekaterina Šulmann. – Vyriausybė nebūtinai gali užtikrinti saugumą, gerą sveikatos apsaugą, tačiau ji gali įgyvendinti didelius projektus. Jei nesugebi užtikrinti duonos, gali suteikti bent jau žaidimų.“
Maždaug 19 km ilgio tiltas – itin simboliškas, kadangi tarptautinė bendruomenė 2014-ųjų Krymo aneksiją laiko nelegalia.
„Tiltas – aiškiausias ryšių tarp Krymo ir Rusijos simbolis, rodantis, kad Krymas, prijungtas tvirtu tiltu, yra Rusijos dalis. Tokia jo simbolika“, – teigė J.Šulmann.
V.Putinas šiam projektui daug dėmesio skiria dar ir todėl, kad Juodojoje jūroje plytinčio pusiasalio aneksija suteikė jam politinės naudos namuose ir atgaivino Rusijos, kaip raumeningos galios, įvaizdį.
Nenorimas projektas
Ant Krymo skelbimų lentų netrūksta V.Putino nuotraukų ir citatų apie istorinę tilto, nustelbsiančio skylėtus greitkelius, statybų misiją.
Kai buvo paskelbta apie projektą, atrodė, kad nė viena Rusijos kompanija nenorės jo imtis. Jos baiminosi neeilinių inžinerinių iššūkių, be to, su Krymu susijusi veikla galėjo lemti tarptautines sankcijas. Projektas nepatrauklus dar ir dėl reiklaus boso, išdėsčiusio griežtą statybų tvarkaraštį.
„Pats tiltas – sudėtingas, mastas – didžiulis, sunku darbą užbaigti laiku, – sako tiltų specialistas Olegas Skvorcovas, vadovaujantis 50 narių turinčiai patarėjų tarybai. – Galutinį terminą nustatė prezidentas, todėl niekas nenorėjo rizikuoti.“
O.Skvorcovas: „Pats tiltas – sudėtingas, mastas – didžiulis, sunku darbą užbaigti laiku. Galutinį terminą nustatė prezidentas, todėl niekas nenorėjo rizikuoti.“
Galiausiai projekto ėmėsi milijardierius Arkadijus Rotenbergas, ir anksčiau vadovavęs prezidento prižiūrimiems projektams. A.Rotenbergas – V.Putino dziudo partneris nuo pat jaunystės, be to, dėl priklausymo vidiniam Kremliaus vadovo ratui Vakarai jam jau buvo skyrę sankcijas.
Kyla klausimas, ar A.Rotenbergas projekto ėmėsi savanoriškai, ar jam buvo padarytas spaudimas. Anot oficialios versijos, milijardierius teigė, kad tarnaujant tėvynei nebūna per didelių aukų. Be to, šį tiltą bus galima laikyti didžiausiu jo statybų pasiekimu.
„Panašu, kad tai paskutinis mano didelis projektas, darau tai ne dėl pinigų, – 2015-aisiais A.Rotenbergas sakė laikraščiui „Kommersant“. – Jei leidžiate man tai sakyti, tai – mano indėlis į šalies plėtrą.“
Paprastai didžiulius valstybinius statybų projektus vykdo Kremliaus draugų įmonės, siekiančios papildyti tiek savo, tiek vyriausybės pareigūnų kišenes. Vienas garsiausiai nuskambėjusių pastarojo meto sukčiavimo pavyzdžių – Juodosios jūros kurorto Sočio plėtros projektas, skirtas 2014-ųjų žiemos olimpinėms žaidynėms.
Atsiėjusios apie 51 mrld. dolerių (43,7 mlrd. eurų), tai buvo brangiausios visų laikų olimpinės žaidynės.
Su korupcija kovojęs politikas Borisas Nemcovas, 2015-aisiais nušautas netoli Kremliaus, paskaičiavo, kad 15 proc. tų žaidynių biudžeto pateko į Arkadijaus Rotenbergo ir jo brolio Boriso rankas. Rotenbergai neigia, kad naudojasi draugyste su prezidentu tam, jog gautų asmeninės naudos.
Išskirtiniai iššūkiai
Manoma, kad tiltą bus galima laikyti išskirtiniu tuo atveju, jei jo statybų nelydės pinigų pasisavinimo skandalai, temdantys daugelį tokių megaprojektų.
Analitikai teigia, kad tokiuose vandenyse pastatyti tiltą itin sudėtinga, o galutinis terminas ateis jau labai greitai, todėl vargiai įmanoma, jog pavyks neteisėtai pasisavinti statyboms skirtas lėšas.
Pastarąjį šimtmetį ne kartą buvo siūloma statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį, tačiau dėl kainos, karo ir gamtinių priežasčių projekto įgyvendinti taip ir nepavyko.
Ne visi tiki, kad sėkmingas bus ir šis kartas.
M.Blinkinas: „Visos šios kalbos apie geologiją, ledą, vėją ir bangas buvo aktualios prieš 50 metų. Dabar tai – tik kainos klausimas. Pastatyti tampa vis brangiau, ir tai viskas, kadangi technologijos labai pažengė.“
Sąsiauris išsidėstęs tarp dviejų kalnų masyvų, nuo kurių pučia atšiaurūs vėjai. Dėl keleto upių tėkmės jūros dugną padengė 80 metrų nuosėdų. Pavasario atodrėkio metu čia plaukioja ledo lytys – būtent jos sužlugdė Vokietijos kariuomenės tilto projektą Antrojo pasaulinio karo metu. Be to, ši teritorija nėra apsaugota nuo žemės drebėjimų.
Siekiant pažaboti gamtos sąlygas, jūros dugne buvo pastatyta tūkstančiai atramų.
„Visos šios kalbos apie geologiją, ledą, vėją ir bangas buvo aktualios prieš 50 metų, – mano Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos Transporto politikos instituto direktorius Michailas Blinkinas. – Dabar tai tik kainos klausimas. Pastatyti tampa vis brangiau, ir tai viskas, kadangi technologijos labai pažengė.“
Jis pridūrė, kad Rusijos inžinerijos ir statybų pramonei, retai susiduriančiai su tokiomis sudėtingomis užduotimis, tai – įdomus projektas.
Dvigubas tiltas
Krymą su Rusija jungs dvigubas tiltas. Vienas bus skirtas automobiliams, antras, pradėsiantis veikti 2019 m. – traukiniams. Tam, kad neužtvertų kelio laivams, dvigubos arkos virš vandens lygio buvo iškeltos 35 metrus.
Brangiai atsieis ne tik tilto statyba, bet ir į jį vedančios geležinkelio linijos bei greitkeliai. Ekspertai teigia, kad šioms statyboms buvo išnaudota didžioji dalis Rusijos kelių ir tiltų statybai skirto biudžeto.
Pareigūnai tokias ekspertų išvadas neigia, tačiau planuoja padidinti dujų mokestį – iš dalies tam, kad galėtų susimokėti už Krymo plėtrą.
O.Skvorcovas: „Ką galiu pasakyti – faktas, kad kiti tiltai nėra statomi. Mums trūksta tiltų ir kelių. Mes neturime pakankamai pinigų, todėl atsiranda prioritetų sistema.“
„Ką galiu pasakyti – faktas, kad kiti tiltai nėra statomi, – teigė O.Skvorcovas. – Mums trūksta tiltų ir kelių. Mes neturime pakankamai pinigų, todėl atsiranda prioritetų sistema.“
O.Skvorcovas prisipažino anksčiau skeptiškai vertinęs tiltą. Jis manė, kad modernesnė ir efektyvesnė keltų paslauga kainuotų pigiau ir būtų praktiškesnė. Kai tiltas bus baigtas, per dieną juo galės persikelti 40 tūkst. automobilių ir 94 traukiniai.
Tuo tarpu keltai per visą 2016-ųjų gruodį perkėlė tik 38 tūkst. transporto priemonių. Tiesa, rugpjūtį, turistinio sezono piko metu, šis skaičius išaugo iki 305 tūkst.
Kai kurie Krymo gyventojai mano, kad tiltas – labiausiai apčiuopamas ženklas, jog Rusija jiems daug padeda. „Pastaruosius 20 metų viskas griuvo, o dabar kažkas statoma“, – sakė 39 metų amžiaus pašto darbuotoja Nadiežda Nesterenko. Ji taip pat reguliariai stebi statybas.
Gyventojai tikisi, kad tiltas pagaliau nutrauks provincialaus Krymo stagnaciją, net jei šiuo metu tai daugiau Rusijos bandymas įtvirtinti galią pusiasalyje.
Anot transporto eksperto M.Blinkino, senovėje egzistavo dvi kelių statymo filosofijos. Romėnai siekė išplėsti kelius tam, kad sustiprintų savo didžiulę imperiją. Tuo tarpu prie Juodosios jūros gyvenę skitai kelių nestatė – nenorėjo, kad juos pasiektų priešai.
Anot M.Blinkino, rusai keletą šimtmečių vadovavosi antrąja filosofija. Tokie lyderiai kaip Josifas Stalinas vengė statyti kelius, kad okupantai negalėtų atvykti, o rusai – palikti šalies. Vis dėlto Kerčės tiltas reiškia išvykimą.
„Vertinant politiškai, tu turi sukurti fizinį ryšį, – sako jis. – Jei statai tiltą ar greitkelį, paskelbi, kad teritorija priklauso tau.“
