Jau dabar šiauriniame pusrutulyje esančiose šalyse, kur baltos Kalėdos su sniegu ir šaltuku būdavo įprastas reiškinys ne vienerius metus iš eilės sutinka žiemos šventes greičiau lyjant lietui, nei sningant. Ir atrodo, kad galimybės, jog per Kalėdas snigs, galutinai išnyks iki 2100-ųjų, įsitikinę meteorologai ir klimato ekspertai.
Pasak jų, nors šiemet dar yra pakankamai daug galimybių, kad šiaurinės Europos ir Azijos šalyse per šventes pasnigs, bendri temperatūrų rodikliai atskleidžia, jog lyginant su orais prieš šimtą metų, temperatūros dabar yra kur kas aukštesnės, ir, jei niekas nesikeis, dramatiškai pakils kito šimtmečio pradžioje.
„Sniego tikimybė šiemet yra kur kas mažesnė nei prieš 50 metų, tačiau jis taps dar didesne retenybe daugelyje vietų antroje šio amžiaus pusėje“, – neabejoja Potsdamo instituto klimato kaitai tirti profesorius Friedrichas-Wilhelmas Gerstengarberis.
Pasak jo, Berlyne galimybės, kad per Kalėdas pasnigs nukrito nuo 20 proc. (prieš šimtą metų) iki 15 proc. (šiemet). O 2100-aisiais tokia tikimybė bus tik penki procentai. Paskutinį kartą Berlyne per Kalėdas snigo 2001-aisiais.
Tačiau šiemet nei Berlyne, nei Paryžiuje, nei Londone meteorologai neprognozuoja sniego per šventes. Pasak profesoriaus miestai, esantys neaušktai jūros lygio (pavyzdžiui, Berlynas, esantis 30 metrų virš jūros lygio) po šimtmečio gali absoliučiai nesitikėti išvysti sniego.
Taigi netrukus įprastos baltos Kalėdos gali tapti tikru stebuklu.
