Sekite 15min GoogleTarnybos nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip galinga vandens patranka apšaudė Kinijos laivą, kuris buvo priverstas pasukti atgal.
Incidentas užfiksuotas prie Prataso salų. Tai – nedidelė koralinių atolų grupė Pietų Kinijos jūros šiaurinėje dalyje, kurias kontroliuoja Taivanas, tačiau į jas pretenzijas reiškia ir Pekinas.
Maždaug pusiaukelėje tarp Taivano ir Honkongo esančios salos techniškai yra ginamos Taivano pakrančių apsaugos tarnybos, tačiau Taipėjui sunku užtikrinti efektyvią atgrasymo strategiją, atsižvelgiant į tai, kad jos per 804 km nutolusios nuo žemyninės dalies.
Ketvirtadienio incidentą sukėlė tai, kad du Kinijos žvejybos laivai prie minėtų salų priartėjo 14,8 km atstumu.
Savo ruožtu Taivano pakrančių apsaugos tarnybos patrulinis laivas nurodė abiem laivams atsitraukti, tačiau tik vienas iš jų pakluso nurodymui. Kaip teigė tarnyba, likusio laivo, pavadinto „Jin Sha“, įgula buvo triskart įspėta radijo ryšiu, tačiau į nei vieną iš perspėjimų nebuvo sureaguota.
Galiausiai patrulinio laivo komanda iš 200 metrų atstumo paleido galingą vandens patrankos srovę, o vėliau priartėjo, kad nukreiptų vandens pliūpsnį į laivo tiltelį.
Kaip pastebi „The Telegraph“, laivas „Jin Sha“ yra registruotas kaip žvejybinis, tačiau greičiausiai priklauso Kinijos jūrų milicijai – didžiulėms dvigubo naudojimo jūrinėms pajėgoms, kurios veikia išvien su pakrančių apsauga ir kariniu jūrų laivynu.
Tai – ne pirmas provokuojantis veiksmas iš Pekino. Praėjusiais metais Kinija kasdien pasiųsdavo apie 241 savo laivą, siekdama pareikšti pretenzijas į ginčytinų salų suverenitetą ir įbauginti laivus netoli Taivano.
Įdomus sutapimas, kad incidentas prie Prataso salų įvyko tuo metu, kai Taivanas paskelbė gavęs pirmuosius amerikiečių naikintuvus „F-16V“ iš 66, kuriuos užsakė dar 2019 m.
Manoma, kad radaro sistemomis ir ginklais aprūpinti „F-16V“ sustiprins Taivano gynybos pajėgumus ir leis veiksmingiau pasipriešinti sparčiai besipildančioms Kinijos oro pajėgoms, įskaitant „J-20“ naikintuvus.
Tačiau ėra aišku, kada Taivanas gaus likusius 64 naikintuvus. Gynybos ministras Wellingtonas Koo žurnalistams išreiškė viltį, kad iki metų pabaigos bus pristatyta dar daugiau naikintuvų.
Nors Kinija nepatenkinta Jungtinių Valstijų ir Taivano partneryste, per praėjusią savaitę įvykusį vizitą tarp prezidentų Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo šis klausimas nebuvo iškeltas. Abu lyderiai viešai gyrė glaudžius ir draugiškus santykius tarp savo šalių.
Pastaruoju metu JAV ir Kinija siekia glaudesnių ryšių. Panašu, kad Vašingtonas net sumenkino rizikos vertinimą dėl galimos Kinijos invazijos į Taivaną.
Nors Xi Jinpingas anksčiau teigė norintis, kad jo kariuomenė iki 2027 m. būtų pasirengusi perimti kontrolę Taivane, JAV pareigūnai nebetiki, jog puolimas prieš salą įvyks anksčiau nei 2028 m.
Pastaraisiais metais Kinijoje įvyko didžiuliai vadovybės pokyčiai, nes Xi Jinpingas pašalino praktiškai visus savo aukščiausius pavaduotojus, o tai invaziją padarytų kur kas sudėtingesnę.
Be to, neatmetama galimybė, kad Pekinas gali puoselėti viltį, jog po 2028 m. vyksiančių rinkimų Taivane į valdžią ateis palankiau nusiteikusi Kuomintango (KMT) vyriausybė.
