2023 m. dėl Rusijos pilietybės kreipėsi 63,6 tūkst. žmonių. Patenkinta 55,4 tūkst. prašymų. Tai beveik perpus mažiau nei 2022 m. ir keturis kartus mažiau nei 2015 m. Tokią išvadą galima daryti iš oficialios Vidaus reikalų ministerijos statistikos. Susidomėjimas Rusijos pilietybe mažėja visose šalyse, išskyrus Latviją ir Vokietiją – ten pirmą kartą prašymų skaičius išaugo.
Rusijos pilietybė vietoj Latvijos ir vėl grįžimas prie latviško paso
40-metis Denisas (jis prašė neskelbti savo tikrojo vardo) gimė ir užaugo Latvijoje, Liepojos mieste ant Baltijos jūros kranto. 1994 m. jo šeima persikėlė į Didįjį Naugardą, kur gavo antrąją pilietybę. Tačiau 2012 m. Denisui teko rinktis: Latvija uždraudė dvigubą pilietybę (išskyrus ES ir NATO šalių) ir jis pasirinko už Rusijos pilietybę. „Tuo metu jau buvau visiškai persikėlęs į Naugardą, bet dėl draugų vis grįždavau į Latviją. Be to, tuo metu nelabai supratau, kur link viskas krypsta Rusijoje", – sako jis.
Rusija užpuolė Ukrainą: Denisas susikrovė lagaminą ir išvyko. Pasiekęs Latviją, jis nusprendė dalyvauti Latvijos repatriacijos programoje – jo senelis buvo latvis. Dabar Denisas pasiryžęs atsisakyti rusiško paso.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos statistikoje į Deniso atvejį kol kas neatsižvelgiama – jis dar nepradėjo Rusijos pilietybės atsisakymo proceso. Tačiau bendri skaičiai rodo neigiamą tendenciją – Rusijos paso paklausa tarp užsieniečių mažėja. Taip teigiama Pilietinės pagalbos komiteto projekto ataskaitoje, kurios specialistai vizualizavo Vidaus reikalų ministerijos pastarųjų dešimties metų statistiką.
Rusijos valdžia nori kompensuoti karo Ukrainoje nuostolius
Praėjusiais metais Rusijos valdžia gerokai supaprastino įvairias procedūras, susijusias su Rusijos pilietybės įgijimu, o tai automatiškai reiškia, kad reikia užsiregistruoti karo prievolės centre. Su tuo gali būti susijęs sumažėjęs susidomėjimas rusišku pasu, rašoma Pilietinės pagalbos komiteto pranešime: dėl dabartinės politinės, ekonominės ir socialinės padėties Rusijoje šalies pilietybė tampa toksiška, skelbia „Deutsche Welle“.
Supaprastindama Rusijos pilietybės gavimo procedūrą, kaip mano žmogaus teisių aktyvistai, Rusijos valdžia ketina kompensuoti dėl karo Ukrainoje ir mobilizacijos sumažėjusį gyventojų skaičių. JAV karinės žvalgybos duomenimis, Rusijos nuostoliai siekė 315 000 sužeistų ir žuvusių.
Mobilizacijos laikotarpiu Rusiją paliko mažiausiai 600 tūkst. žmonių, primena nepriklausomas demografijos ekspertas Aleksejus Rakša. Tai apčiuopiamas nuostolis, turint omenyje, kad emigrantai daugiausia buvo gero išsilavinimo ir pasiturintys žmonės, sako ekspertas. Tačiau kiekybiškai Rusija gyventojų neprarado. Pernai Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 2022 m. Rusijos pilietybę oficialiai gavo 691 045 asmenys. Beveik pusė jų – Ukrainos piliečiai, kuriems dėl okupacijos „automatiškai“ buvo išduoti Rusijos pasai.
Daugiausia žmonių į Rusiją persikelia iš Tadžikistano ir Kazachstano
Pagal prašymų suteikti Rusijos pilietybę skaičių pirmauja Tadžikistanas ir Kazachstanas. Pernai iš jų į Rusiją persikelti nusprendė 25,5 tūkst. žmonių. O prieš dvejus metus šių dviejų šalių skaičius buvo dar didesnis. Kaip pastebi Pilietinės pagalbos komitetas, Tadžikistano piliečių paso su dvigalviu ereliu paklausa mažėja lėčiau nei Kazachstano.
Migrantai iš Vidurinės Azijos vis dar vyksta į Rusiją dėl didelio gyvenimo lygio skirtumo, nepaisant pavojaus būti pašauktiems į karą, sakė migrantų advokatė ir žmogaus teisių aktyvistė Valentina Chupik.
„Jie atvyksta iš kaimų ir mirštančių mažų miestelių, kur beveik nėra darbo. Tai darbininkai migrantai, kurie atvyksta iš Tadžikistano prašyti Rusijos pilietybės, kad gautų daugiau teisių, – sakė ji. – Daugelis jų mano, kad karas jų nepaveiks, kad jie galės išvengti karinės registracijos centro, jei gaudami pilietybę nesikreips dėl nuolatinės gyvenamosios vietos registracijos. Tačiau kai kurie Rusijos regionai pradėjo atsisakyti išduoti rusiškus pasus migrantams, kol jie nepasirašys sutarties su Gynybos ministerija dėl dalyvavimo kare Ukrainoje.
Nebenori persikelti į Rusiją
2004 m. valdžios institucijos pradėjo vadinamąją tėvynainių perkėlimo į Rusiją programą. Ji buvo skirta kompensuoti demografinį gyventojų skaičiaus mažėjimą ir išspręsti darbuotojų trūkumo problemą regionuose. Persikėlėliams keliami tokie reikalavimai: jie turi mokėti rusų kalbą, būti „išauklėti rusų kultūros tradicijomis ir norėti išlaikyti ryšius su Rusija“.
Nuo prašymo pateikimo iki pilietybės suteikimo gali praeiti maždaug 6 metai. Pirmiausia jie turi gauti leidimą gyventi šalyje, paskui gyventi Rusijoje bent penkerius metus su leidimu gyventi, iš kurių trejus – tame Rusijos regione, į kurį juos išsiunčia valdžios institucijos.
Tačiau praėjusiais metais beveik kas antras asmuo pakeitė savo sprendimą dalyvauti programoje, pastebėjo komitetas ir atkreipė dėmesį į rekordinį atotrūkį tarp programos dalyviams išduotų pažymėjimų ir Vidaus reikalų ministerijoje užsiregistravusių migracijos dalyvių skaičiaus.
„Daugelis, net ir tarp tų, kurie buvo priimti dalyvauti programoje, pakeičia savo sprendimą ir dėl to neišvyksta į Rusiją ir (arba) į naują gyvenamąją vietą Rusijoje“, – padarė išvadą Pilietinės pagalbos komitetas.
