Vilnius glaudžius ryšius su Tbilisiu palaikė per „rožių revoliuciją“ ir per trumpą karinį konfliktą su Rusija 2008 m. rugpjūtį. Dabar bičiulystė, atrodo, nebe tokia karšta, tačiau, pašnekovo tikinimu, ši Pietų Kaukazo šalis mums iki šiol rūpi. Pirmadienį vyksiančius inkimus stebės grupė lietuvių stebėtojų.
„Svarbiausias klausimas – kaip jiems sekasi įtvirtinti demokratiją, – teigė politologas. – Dominuojanti Michailo Saakašvilio partija ne kartą sulaukė priekaištų, kad šiek tiek riboja opozicjos veiklą ir iškraipo demokratijos esmę. Aiškiai dominuoja prezidentas, vykdomoji valdžia sutelkta vienose rankose. Jie turės įrodyti, kad viskas yra tvarkoje. Nuo rinkimų organizavimo priklausys, ar Vakarai galės patvirtinti, kad jie vyko demokratiškai. Tai – labai svarbu, nes be tokio pripažinimo šalis negalės pretenduoti nei į NATO, nei į kitas struktūras.“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Politologas T.Janeliūnas |
Lietuvai rinkimų eiga taip pat esanti svarbi, nuo to priklausys tolesni santykiai. „Vienintelis mūsų noras ir tikslas – kad viskas vyktų sklandžiai. Žinoma, rinkimų rezultatas bus gruzinių pasirinkimas. Nors mūsų politikai turi ryšių su dabartine valdžia, nereiškia, kad nedirbtų su opozicija“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Jis nesiryžo spėlioti, ar valdžion patekusi opozicija būtų pajėgi sėkmingai tvarkytis su įvairiomis problemomis ir ar išlaikytų dabartinę orientaciją į Vakarus: „Didelių pokyčių tikriausiai nebūtų, nors yra įtarimų, kad būtų labiau krypstama Rusijos link.“
Tačiau pašnekovas pripažino, kad M.Saakašvilis gali išlaikyti savo įtaką, jei, baigęs prezidento kadenciją, nuspręstų likti šalies politiniame gyvenime ir pretenduotų į premjerus. Kitų metų pabaigoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose jis nebegalės kandidatuoti, mat dirba jau antrą kadenciją. Tačiau dėl politinės reformos Gruzijos ministras pirmininkas tuomet įgis daugiau galių nei prezidentas, o parlamento vaidmenį konstitucijos pataisos susilpnins.
„Jei M.Saakašvilis bandys išlikti valdžioje, tai yra būdas perduoti galias tam pačiam asmeniui“, – pažymėjo politologas.
Populistinė ir šokiruojanti agitacija
Gruzijos parlamento rinkimuose pirmadienį M.Saakašvilio partija susigrums su verslo magnato Bidzinos Ivanišvilio vedama opozicija. Abu optimistiškai tikisi triuškinamos pergalės po įtemptos rinkimų kampanijos, kurią Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) stebėtojai įvertino kaip bekompromisę ir šiurkščią. Tai liudija trapios Gruzijos demokratijos trūkumus: visuomenė yra skilusi į dvi stovyklas, priešininkai demonizuojami.
Gruzijos politologas: Opozicija imituoja „Rožių revoliuciją“ ir nori greitų rezultatų, bet tai akivaizdžiai silpnina jų pozicijas
B.Ivanišvilis kaltina prezidentą sukūrus autoritarinį režimą. Šis savo ruožtu aiškina, esą opozicija sužlugdytų šalies modernizavimo programą ir nugramzdintų ją atgal į korupciją bei chaosą. Rusijoje 6,4 mlrd. dolerių kapitalą susikrovęs verslininkas taip pat kaltinamas nuolaidžiaujant Kremliaus interesams, nors magnatas tai neigia. B.Ivanišvilis teigia norintis pagerinti ryšius su Maskva, tačiau esantis provakarietiškų pažiūrų.
Šeštadienį, paskutinę parlamento rinkimų kampanijos dieną, abi stovyklos surengė masinius mitingus Tbilisyje ir Juodosios jūros kurorte Batumyje. Opozicijos mitinge sostinėje dalyvavo ir rankų šešėlių spektaklį ten repetuojantys trupės „Degam“ aktoriai.
„Vietos televizijos rodo skirtingas transliacijas vienu metu: rinkimų kampaniją vykdančio M. Sakašvilio kalba nufilmuota ir transliuojama, lyg jo klausytųsi didžiulė minia, bet realybė priešinga – jis kalba tik porai šimtų žmonių, tuo tarpu pagrindinė Tbilisio miesto gatvė – Rustavelio prospektas yra sausakimšai užpildyta tūkstanciais opozicijos šalininkų“, – pastebėjo Alikas Kazlovas.
Jį nustebino populistinė valdančiosios partijos reklama, išplatinta visame mieste: vienuose plakatuose kandidatai vaizduojami glostantys verkiančius vaikus, kituose – susirūpinusiais veidais besiklausantys vargstančių senučių problemų. Opozicija šalimais iškabino plakatus su pavaizduota kruvina ranka, ir valdančiosios partijos rinkimų numeriu.
„Mieste jau dabar tvyro porinkiminės laimingos pergalės nuotaikos, tačiau baisu pagalvoti, koks nepasitenkinimas gali kilti, jei rinkimai nulems M.Sakašvilio šalininkų partijos pergalę“, – kalbėjo Šarūnas Gedvilas.
Iššūkį Michailui Saakašviliui gali mesti tik pamišėlis?
Rytų Europos studijų centro eksperto Viliaus Ivanausko prieš keletą mėnesių kalbintas buvęs šalies švietimo ir mokslo ministras Gia Nodia, laikomas artimu M.Saakašvilio stovyklai, abejojo opozicijos pergale rinkimuose.
„Ji nėra stipri ir netampa vyraujančia politine galia. Pirmiausia tai – žmogiškųjų išteklių problema. Opozicijai trūksta žmonių sukurti stiprią politinę jėgą. Taip pat eikvojamas laikas imituojant „Rožių revoliucijos“ taktiką. Daug kalbama apie naują revoliuciją, tačiau neskiriama pakankamai dėmesio stiprinti ir vystyti opoziciją kaip instituciją. Jie nori greitų rezultatų, bet tai akivaizdžiai silpnina jų pozicijas.
Opozicijos atstovai pratęsia ydingą praktiką, jog opozicija kuriama, ir žmonės į jos veiklą įtraukiami tik pykčio ir agresijos pagrindu. Jie nepasiūlo jokios alternatyvios vizijos visuomenei, o tik požiūrį, jog „mes turime išsivaduoti iš šios vyriausybės, o tada jau žiūrėsime, kaip seksis. Nes tik tada atsiras naujų galimybių“. Tokia pozicija yra pavojinga ir reiškia, jog visi, kas yra prieš valdžią, turi eiti išvien.“
Anot politologo, norint mesti iššūkį M.Saakašviliui reikia būti gerąja prasme pamišusiam, labai ambicingam ir išsilavinusiam. B.Ivanišvilis esą neatrodo norintis dalyvauti politikoje, nemėgsta viešai kalbėti.
„Taip, jis tampa mitologine figūra, tačiau to neužtenka. Tie žmonės, kurie nemėgsta valdžios, yra nusivylę ir kitais lyderiais, o B.Ivanišvilis yra naujas veidas politikoje. Jie sieja savo viltis su B.Ivanišviliu, kaip potencialiu asmeniu, kuris pašalins M.Saakašvilį, – kalbėjo ekspertas. – Tačiau didžiausios paramos jis sulaukė tada, kai paskelbė apie savo planus žengti į politiką. Jis garsėjo kaip didis filantropas, puikus žmogus. Pradžiai to užteko, tačiau laikui bėgant turi pasiūlyti žmonėms daugiau nei vien savo vardą. Jis nieko nenuveikė, tad lieka tik anksčiau su jo vardu įgytos asociacijos: turtingas ir filantropas.“
Kaip nurodė G.Nodia, yra žmonių, kurie neremia vyriausybės, tačiau palaiko M.Saakašvilį – stiprų lyderį, pavyzdžiui, „vesternizaciją“ suvokiantieji kaip vertybę, neturtingieji, kurie mato vystomas socialines paslaugas.
Kampaniją sukrėtė kalinių kankinimo skandalas
Dar visai neseniai apklausos rodė, kad M.Saakašvilio vadovaujamas Vieningasis nacionalinis judėjimas yra populiaresnis nei B.Ivanišvilio blokas „Gruzijos svajonė“. Tačiau nemažu smūgiu valdantiesiems galėjo tapti žiniasklaidos paviešintas vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuotas kalinių kankinimas. Šis skandalas išprovokavo protestus, keliems aukštiems pareigūnams jau kainavo postus ir sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, kad po rinkimų gali kilti neramumų.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš kalinių kankinimą Gruzijos kalėjime |
Prezidentas pažadėjo laisviausius ir skaidriausius rinkimus nuo Gruzijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Opozicijos žodžiais, rinkimų aplinka palankesnė valdantiesiems, todėl po balsavimo grasinama masiniais protestais.
Gruzija, per kurią eina strateginiai naftos ir dujų vamzdynai, transportuojantys Kaspijos jūros energetikos išteklius į Vakarus, gauna didelę finansinę pagalbą iš JAV ir Europos Sąjungos, taip pat turi ambicijų įstoti į NATO, kurios kursto kaimyninės Rusijos pyktį.
Subyrėjus SSRS, ši kalnuota Pietų Kaukazo šalis su 4,5 mln. gyventojų patyrė ekonomikos krachą, išgyveno pilietinį karą ir politinius perversmus. Per penkias dienas trukusį karą su Rusija faktiškai prarastos dvi Kremliaus palaikomos separatistinės provincijos – Pietų Osetija ir Abchazija, kur Maskva dabar yra dislokavusi tūkstančius karių.
Vieningalis nacionalinis judėjimas parlamente turi 119 iš 150 vietų. Jis valdžioje yra nuo 2003 m. įvykusios Rožių revoliucijos, per kurią nuverstas prezidentas Eduardas Ševardnadzė, buvęs SSRS užsienio reikalų ministras.
Vadovaujant charizmatiškam M.Saakašviliui, valdantieji ėmėsi didžiulių reformų, kurios smarkiai sumažino korupciją, kūrė naują infrastruktūrą ir pradėjo gaivinti pašlijusią Gruzijos ekonomiką. Tačiau jos supykdė dalį gruzinų, kurie atsidūrė visuomenės pakraštyje.
