Apie naująsias, „pragariškomis“ vadinamas sankcijas savo komentare pasakoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Nors parama sankcijoms Rusijai Kongrese plati, dalis demokratų projektui priešinasi. Esminė jų kritika nukreipta prieš papildomus prezidento įgaliojimus prekybos politikoje. Pavyzdžiui, Senato Finansų komiteto demokratas Ronas Wydenas teigia, kad įstatymas suteiktų D.Trumpui pernelyg plačią teisę vienašališkai nustatyti iki 100 proc. muitus svarbiems JAV prekybos partneriams ir sąjungininkams, o Kongreso galimybės kontroliuoti šių muitų dydį būtų labai ribotos.
Demokratai taip pat baiminasi, kad tokie muitai didintų kainas JAV vartotojams. Beje, anot pranešimų, skeptikų tarp demokratų buvo ir daugiau, bet juos padėjo įtikinti susitikimas su V.Zelenskiu prieš pat balsavimą.
Tad kas yra – ir ko nėra – šiame įstatyme?
Sankcijos numatytos:
- Vladimirui Putinui, kitiems aukšto rango pareigūnams, Rusijos karinei vadovybei, oligarchams ir svarbiausiems su Kremliumi susijusiems subjektams. Jos apimtų turto įšaldymą, draudimą JAV asmenims su šiais subjektais sudaryti sandorius ir vizų ribojimus.
- Rusijos centriniam bankui, „Sberbank“, VTB, „Gazprombank“ ir kitoms valstybinėms finansų įstaigoms. Priemonės galėtų paliesti ir užsienio bankus, vykdančius reikšmingus sandorius su sankcionuotomis Rusijos finansų institucijomis. Taip pat būtų draudžiama pirkti Rusijos valstybės skolos vertybinius popierius, ribojamos naujos JAV investicijos Rusijoje ir tam tikri sandoriai su Rusijos valdžios institucijomis bei energetikos sektoriumi.
Dalis šių ribojimų jau egzistuoja pagal prezidento vykdomuosius įsakymus. Kongreso įstatymas juos įtvirtintų nauju teisiniu pagrindu ir apsunkintų jų ilgalaikį panaikinimą.
- Didžiausioms Rusijos valstybinėms energetikos bendrovėms ir projektams, įskaitant „Yamal LNG“, „Arctic LNG 1“, „Arctic LNG 2“ ir „Arctic LNG 3“. Taip pat būtų sankcionuojami užsienio subjektai, prisidedantys prie Rusijos karinio-pramoninio komplekso ar sankcijų apėjimo.
- Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams, jų savininkams, operatoriams, valdytojams ir kitiems subjektams, padedantiems eksportuoti naftą, dujas, LNG, naftos produktus ir kitus išteklius apeinant Vakarų sankcijas, draudimo ar transporto apribojimus.
- Numatyti iki 100 proc. muitai importui į JAV iš valstybių, kurios patenka tarp penkių didžiausių rusiškos naftos importuotojų, penkių didžiausių rusiškų dujų importuotojų arba penkių svarbiausių Rusijos naftos sankcijų apėjimą palengvinančių valstybių.
„Reuters“ duomenimis, Senato projekto rengėjai šiuo metu tarp penkių didžiausių rusiškos naftos pirkėjų nurodo Kiniją, Indiją, Slovakiją, Vengriją ir Azerbaidžaną, o dujų – Kiniją, Prancūziją, Japoniją, Vengriją ir Belgiją. Tačiau šie sąrašai nėra įrašyti į įstatymą ir kelia metodologinių klausimų – nepriklausomi duomenys rodo, kad tarp didžiausių tiek rusiškos naftos, tiek dujų pirkėjų turėtų būti ir Turkija. Jei įstatymas įsigaliotų ir šios valstybės toliau pirktų rusišką energiją bei liktų tarp penkių didžiausių importuotojų, jų prekėms JAV galėtų būti taikomi iki 100 proc. papildomi muitai. Daliai dujų pirkėjų numatyta išimtis, jei jų importas sudaro mažiau nei 15 proc. viso Rusijos dujų eksporto ir jie reikšmingai mažina pirkimus.
Esmė:
Įstatymas, jei būtų priimtas – o jam, kaip matome, yra platus abiejų partijų palaikymas – automatiškai nesukeltų revoliucijos JAV sankcijų režime. Nemaža dalis tiesioginių ribojimų Rusijai jau taikomi.
Tačiau įstatymas juos įtvirtintų Kongreso priimtu teisės aktu ir gerokai išplėstų spaudimo galimybes trečiosioms šalims, bankams, energetikos bendrovėms ir Rusijos žaliavų pirkėjams.
Tiesioginės sankcijos Rusijos subjektams pagal įstatymo tekstą daugeliu atvejų būtų formaliai privalomos.
BET 1: prezidentui paliekama plati teisė konkrečios sankcijos ar muito netaikyti, jei jis raštu patvirtina Kongresui, kad tai atitinka JAV nacionalinius interesus, ir paaiškina tokio sprendimo pagrindą. Kongresui nenumatyta paprasta procedūra tokį prezidento sprendimą blokuoti.
Tai reiškia, kad net ir formaliai privalomos sankcijos praktiškai gali būti sustabdytos Baltųjų rūmų sprendimu.
Kita situacija dėl sankcijų visiško panaikinimo: tam įstatyme numatytos papildomos sąlygos ir Kongreso vaidmuo.
BET 2: muitų mechanizmas irgi nėra automatinis. Įstatymo tekstas formaliai įpareigotų prezidentą nustatyti muitus atitinkamoms valstybėms, tačiau paliktų didelę laisvę spręsti dėl jų dydžio – iki 100 proc. – ir leistų, remiantis JAV nacionaliniais interesais, jų taikymą sustabdyti.
Svarbu ir tai, kad šis įstatymas D.Trumpui suteiktų naują bei aiškų Kongreso suteiktą teisinį pagrindą tokiems antriniams muitams. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo prezidentas negali tiesiog remtis IEEPA ir savo nuožiūra nustatyti plataus masto muitų, kaip buvo bandoma anksčiau.
Būtent tai kelia mažumos demokratų prieštaravimą: jie teigia palaikantys spaudimą Rusijai ir jos pajamas finansuojantiems subjektams, tačiau nenori kartu suteikti Trumpui naujų plačių tarifų įgaliojimų.
Tad įstatymas
– sukurtų papildomą ir tvirtesnį teisinį pagrindą sankcijoms;
– siųstų stiprų ir vieningą politinį signalą, kad Kongresas siekia didinti spaudimą Kremliui;
– didintų rizikas šalims, bankams ir įmonėms, kurios toliau palaiko reikšmingus energetinius ar ekonominius ryšius su Rusija;
– sukurtų politinius kaštus administracijai, jei ši nuspręstų sankcijų ar muitų netaikyti, o Kremlius tęstų agresiją.
