Sekite 15min Google
Pirmadienio vakarą Amerikos lyderis atvyko į Kanzaso valstiją, kad paremtų rinkimuose dalyvaujančius respublikonus. Jis agitavo už senatorių Rogerį Marshallą, kuris siekia būti perrinktas antrai kadencijai.
R.Marshallas, kuris pagal išsilavinimą yra gydytojas, varžosi su Demokratų partijos kandidatu Adamu Hamiltonu – metodistų bažnyčios pastoriumi. Remiantis apklausų duomenimis, kova tarp jų yra netikėtai įtempta.
Tai – reikšmingas iššūkis respublikonams, nes Kanzasas tradiciškai yra JAV respublikonų partiją palaikanti valstija. Paskutinį kartą demokratas šioje valstijoje Senato rinkimus laimėjo dar 1932 metais.
Iki Vidurio kadencijos rinkimų liko vos dvi savaitės. Balsavimo rezultatai nulems jėgų pusiausvyrą Kongrese, todėl D.Trumpo partijai ypač svarbu išlaikyti rinkėjų paramą valstijose, kuriose konkurencija paaštrėjo.
Mitingo metu JAV prezidentas užsiminė apie neramumus Prancūzijoje, kur protestai, kuriuos sukėlė gyvenimo išlaidų augimas, savaitgalį paaštrėjo.
Tokios įtampos fone „Park City“ arenos didžiajame ekrane buvo parodytas „Fox News“ reportažas apie protestus Prancūzijoje. Po to D.Trumpas pareiškė, kad įvykiai Prancūzijoje turėtų tapti įspėjimu Jungtinėms Valstijoms.
„Jei norite pamatyti, kas šiuose rinkimuose yra statoma ant kortos, tiesiog pažvelkite į tai, kas vyksta Prancūzijoje – kadaise didžioje tautoje, kurią užkariauja, plėšia ir degina iki pamatų migrantai, džihadistai ir komunistai, nekenčiantys krikščionybės ir, atvirai sakant, pačios vakarietiškos civilizacijos“, – niekuo neparemtus pareiškimus bėrė D.Trumpas.
Jis pratęsė šią mintį, baugindamas, kad demokratų pergalė gali sukelti panašius įvykius Amerikoje.
„Kai matote degančius bokštus ir siautėjančius gaisrus Prancūzijoje, tiesiog prisiminkite: būtent tai radikalūs demokratai nori padaryti Amerikoje“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Taip D.Trumpas pasinaudojo įvykiais Prancūzijoje kaip argumentu vidaus politinėje kovoje ir bandė įtikinti rinkėjus, kad Vidurio kadencijos rinkimų rezultatai gali turėti rimtų pasekmių šaliai.
Masiniai protestai Prancūzijoje tęsiasi nuo rugsėjo mėnesio. Iš pradžių į gatves išėjo moksleiviai ir švietimo darbuotojai, reikalaujantys išspręsti problemas švietimo įstaigose. Vėliau prie jų prisijungė studentai, profesinės sąjungos ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkai.
-
Nepraėjus nė savaitei iš pareigų traukiasi naujoji Donaldo Trumpo spaudos sekretorė
-
„Axios“: Zelenskis paprašė JAV senatorių paspausti Trumpą
-
Nuo ledlaužių iki povandeninių kabelių: Europa pristato savo strategiją Arkčiai
-
Pekinas sureagavo į žinią apie Rusijos, JAV ir Kinijos vadovų derybas
-
Zelenskis kreipėsi į Donaldą Trumpą su pasiūlymu
Tarp pagrindinių nepasitenkinimo priežasčių – augančios pragyvenimo išlaidos, aukštos energijos kainos, problemos su viešosiomis paslaugomis bei reikalavimai didinti atlyginimus ir pensijas.
Spalio 17 d. protestai peraugo į didelio masto riaušes. Prancūzijos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, demonstracijose visoje šalyje dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių, o organizatoriai teigė, kad dalyvių buvo 800 tūkst.
