Pasak straipsnio, tokį sprendimą Amerikos lyderis priėmė per susitikimus su aukšto rango pareigūnais. Plane numatoma visiškai sustabdyti bet kokių laivų judėjimą į Irano uostus arba iš jų.
D.Trumpas nusprendė, kad šis variantas yra mažiau rizikingas nei didelio masto bombardavimo kampanijos atnaujinimas. Kartu tai padės išvengti visiško JAV pasitraukimo iš konflikto, pažymėjo laikraštis.
Tokia strategija reiškia, kad karas greičiausiai užsitęs. Nors tiesioginiai kariniai veiksmai gali būti nutraukti, laivybos stabilumas regione tebėra didelis klausimas.
„Iranas apskaičiavo, kad jo gebėjimas atlaikyti ir apeiti blokadą yra stipresnis už JAV interesą užkirsti kelią didesnei energetikos krizei ir galimai pasaulinei recesijai, – įvertino Suzanne Maloney, Irano ekspertė ir Brookingso instituto užsienio politikos programos viceprezidentė. – Režimas, kuris sausio mėnesį žudė savo piliečius, kad nutildytų protestus, yra visiškai pasirengęs dabar jiems užkrauti ekonominius sunkumus.“
JAV planas paprastas: blokuoti visą Irano naftą ir atimti Teherano pelną iš jos pardavimo.
Savo ruožtu Iranas taip pat laiko Hormuzo sąsiaurį uždarytą daugumai kitų krovinių. Dėl to pasaulinėje energijos rinkoje įsivyravo netikrumas.
„Žlugimo būsena“
Antradienį D.Trumpas pareiškė, kad Iranas jau paprašė JAV nutraukti jūrų blokadą. Prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, kad Teheranas nori atverti vandens kelią „kuo greičiau“, o tuo tarpu „jie bando išsiaiškinti, kas vadovauja“. JAV prezidentas taip pat pridūrė, kad, pasak pačių iraniečių, šalis yra „ant žlugimo ribos“.
Irano pusė siūlo atidaryti sąsiaurį mainais į galimybę naudotis jos uostais. Pasak valstybės sekretoriaus Marco Rubio, susitarimas nėra blogas, tačiau Iranas nori atidėti savo branduolinės programos klausimą „vėlesniam laikui“, o tai netinka Jungtinėms Valstijoms.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly sakė, kad JAV pasiekė operacijos „Epinis įniršis“ karinius tikslus ir kad „dėl sėkmingos Irano uostų blokados Jungtinės Valstijos turi maksimalią įtaką režimui“ per derybas, kuriomis siekiama užkirsti kelią Teheranui įsigyti branduolinį ginklą.
„Prezidentas pritars tik tokiam susitarimui, kuris apsaugos mūsų šalies nacionalinį saugumą“, – aiškino ji.
Konflikto įkarštyje įvyko dar vienas geopolitinis „žemės drebėjimas“ – Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai stiprus smūgis naftos organizacijai ir Saudo Arabijos vadovybei. JAE jau seniai reiškė nepasitenkinimą žaliavų gavybos kvotomis.
Dėl aiškaus, ryžtingo kelio nebuvimo kai kurie JAV pareigūnai teigia, kad aštuonias savaites trukęs konfliktas greičiausiai nesibaigs nei branduoliniu susitarimu, nei karo atnaujinimu – apie tai pirmasis pranešė „Axios“.
-
Trumpas per susitikimą su karaliumi: JAV karine prasme nugalėjo Iraną
-
Įstrigus deryboms dėl taikos Irane, nafta toliau brangsta, biržų indeksai svyruoja
-
Valdemaras Fiodorovičius. Kol kas ramu. Bet ar ilgai?
-
Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį: „Nežino, ką kalba“
-
Andrius Romanovskis. Ne laikas gąsdintis krize
„Atrodo, kad abi pusės tiki, jog viską teisingai apskaičiavo ir kad laikas yra jų pusėje“, – laikraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistams sakė Vokietijos Rizikos analizės ir tarptautinio saugumo instituto direktorius, buvęs Vokietijos gynybos ministerijos personalo vadovas Nico Lange'as.
