Trumpas meta dar vieną gelbėjimosi ratą Vladimirui Putinui

Prezidento D.Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šią idėją ne kartą iškėlė derybose su Ukrainos ir Europos pareigūnais, įskaitant ir tas, kurios praeitą mėnesį buvo surengtos Kyjive, atskleidė su jų turiniu susipažinę šaltiniai.

Amerikiečių teigimu, Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę vėl paleisti dujotiekius, kuriais anksčiau rusiškos gamtinės dujos tekėjo į Europą.

Derybose dalyvavę Europos pareigūnai šią idėją priėmė su pasibaisėjimu: tai nubrauktų ilgametes Europos Sąjungos pastangas atsikratyti priklausomybės nuo dujų iš Rusijos. Iniciatyvą ilgai rėmė ir Vašingtonas.

Laetitia Vançon/ „The New York Times“/„Nord Stream 2“ dujotiekis Lubmine, Vokietijoje, 2022 m. rugsėjo 30 d.

Tačiau, kaip teigė šaltiniai, pageidavę likti anonimiški dėl aptariamų diplomatinių klausimų jautrumo, D.Trumpo administracijos pasiuntiniai rusiškų dujų eksporto atnaujinimą laiko potencialia taikos susitarimo dalimi. Jie įvardijo bent du privalumus: pajamas, kurias gautų Ukraina, ir Europos rinkėjų norą pirkti pigesnę energiją.

Šis nuomonių išsiskyrimas išryškina neįprastą ir, kritikų vertinimu, iš esmės ydingą D. Trumpo atnaujintų diplomatinių pastangų nutraukti Rusijos invaziją Ukrainoje pobūdį. Užuot spaudusi Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną ar bandžiusi sustiprinti Ukrainos karines pajėgas, Jungtinių Valstijų prezidento administracija pernelyg daug laiko skyrė ekonominių paskatų Rusijai paieškai ir šių klausimų iškėlimui derybose su Europa bei Ukraina.

JAV ir Rusijos pareigūnai apie galimus verslo sandorius diskutuoja jau nuo praėjusių metų, tačiau šios perspektyvos, panašu, nė kiek nepaskatino V.Putino atsitraukti nuo savo pagrindinių reikalavimų.

Be to, vertinant tai, kaip stipriai Europos ir Ukrainos lyderiai priešinasi sugrįžimui prie rusiškų dujų, šis siūlymas galiausiai gali dar labiau apsunkinti D.Trumpo administracijos pastangas užbaigti karą.

Savo pareiškime Baltieji rūmai nurodė, kad karas „kelia energijos išteklių kainas visoje Europoje ir sukelia didelių ekonominių sunkumų tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje“.

„Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina ir mūsų partneriais Europoje prie plataus masto taikos pasiūlymo, kurio galutiniame susitarime numatytos ekonominės paskatos tiek Rusijai, tiek Ukrainai, – dėstoma pareiškime. – Mūsų tikslas – ne tik užbaigti kovos veiksmus, bet ir sukurti sąlygas ilgalaikei taikai, ekonomikos atsigavimui ir didesniam stabilumui visame regione.“

Penktadienį D.Trumpas atleido Rusiją nuo naujų sankcijų, kurias patvirtino Kongresas. Prezidentas tokį žingsnį žengė praėjus vos savaitei po to, kai buvo panaikintos sankcijos Rusijos dyzelinui. Tai – labiausiai reikšmingi jo veiksmai iki šiol, siekiant sumažinti ekonominį spaudimą Maskvai.

IMAGO/ „Scanpix“/Kirilas Dmitrijevas, Jaredas Kushneris, Steve'as Witkoffas

V.Putino pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas susitarimą dėl dyzelino apibūdino tik kaip pradžią to, kas galėtų būti pasiekta po jo derybų su J.Kushneriu ir S.Witkoffu.

„Manau, kad artimiausioje ateityje paskelbsime keletą svarbių iniciatyvų, – penktadienį Maskvoje vykusios energetikos konferencijos metu pareiškė jis. – Juk ledai pagaliau pralaužti.“

K.Dmitrijevas sakė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos aptaria įvairius projektus, įskaitant duomenų centrus, kurie būtų aprūpinami energija iš Rusijos branduolinių elektrinių.

Kaip anksčiau šį mėnesį pranešė laikraštis „The New York Times“, derybose taip pat aptarinėjamas Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ tarptautinių aktyvų pardavimas investuotojų grupei, su kuria susijusi Jungtinių Valstijų vyriausybė.

Visgi planas grąžinti rusiškų dujų eksportą į Europos rinką rizikuoja tapti drąsiausiu ir daugiausiai ginčų keliančiu strategijos elementu. JAV bendrovėms tai reikštų sumažėjusią suskystintųjų gamtinių dujų paklausą Europoje. Tuo tarpu Europos vyriausybėms tai taptų papildomu galvos skausmu, nes galimai suteiktų pagreitį populistinės krypties politikams, jau dabar reikalaujantiems stabdyti pagalbą Kyjivui ir normalizuoti santykius su Maskva.

„Mes norime gamtinių dujų ir žalios naftos iš Rusijos, kad palengvintume vokiečių vartotojų ir verslo naštą“, – praėjusią savaitę, kreipdamasi į Vokietijos parlamentą, pareiškė kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel.

Anot jos, kol Vašingtonas ir Maskva derėjosi dėl abipusiai naudingų susitarimų, sankcijos Rusijai „žlugdė mūsų pačių ekonomiką“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pastarosiomis dienomis kritikavo D.Trumpą už paramos Ukrainai atšaukimą ir susitarimus su V.Putinu, apie šias derybas užsiminė praėjusią savaitę duotame interviu laikraščiui „The Financial Times“.

Shutterstock/Stopkadras/Dujotiekis

„Klausimas tik toks – kada įvyks kitas sandoris?, – retoriškai klausė V.Zelenskis. – Galbūt tai bus dujos. Be abejo, tai bus dujos“.

Rusijos energijos boikotas

2025 m. sausio mėn. Ukraina nutraukė rusiškų dujų tranzitą, taip prarasdama apie 1 mlrd. JAV dolerių metinių pajamų.

Savo ruožtu Europos Sąjunga įsipareigojo iki kitų metų visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Praėjusiais metais rusiškos dujos sudarė 13 proc. viso ES dujų importo, tačiau dar prieš ketverius metus šis rodiklis siekė 45 proc.

Baltieji rūmai toliau karštligiškai ieško naujų idėjų, kaip užbaigti karą Ukrainoje. D.Trumpui nerimaujant dėl aukštų energijos kainų prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus, administracija vis rimčiau svarsto sandorius, kurie palengvintų Rusijos galimybes eksportuoti savo iškastinį kurą.

Su situacija susipažinę asmenys teigia, kad sąlygų sudarymas Rusijai atnaujinti dujų eksportą į Europą yra ilgalaikės strategijos dalis, kurią aptarinėja J.Kushneris ir S.Witkoffas. Amerikiečių pasiuntiniai tokį žingsnį mato kaip vieną iš ekonominių svertų kur kas platesniame susitarimo dėl taikos pakete, kurį pasirašant taip pat būtų deramasi dėl būsimos Rusijos ir NATO santykių architektūros, saugumo garantijų Ukrainai bei teritorijų kontrolės pasidalijimo.

Kai kurie Europos ir Ukrainos pareigūnai neatmeta tikimybės, kad Vašingtonas bandys užsitikrinti savo dalį Rusijos dujų eksporto schemoje. Tokiu atveju JAV kompanijos arba pati šalies valdžia gautų tiesioginę naudą iš šių srautų pelno.

Amerikiečių investuotojas Stephenas P.Lynchas, prieš pradėdamas darbą Joe Bideno administracijoje, siekė įsigyti Rusijos povandeninį dujotiekį į Vokietiją „Nord Stream 2“, prieš kurį buvo įvykdytas sabotažas. Jis tvirtino, kad JAV kontrolė šio dujotiekio atžvilgiu būtų naudinga amerikiečių interesams ir Europos saugumui, kai anksčiau ar vėliau per jį bus atkurti Rusijos dujų srautai.

S.P.Lynchas teigė, kad šiuo metu jis nedalyvauja jokiose derybose dėl „Nord Stream“ ir neturi Iždo departamento licencijos, leidžiančios jam įsitraukti į šį procesą. Tačiau, kaip sakė su derybomis susipažinę šaltiniai, „Nord Stream“ klausimas taip pat buvo aptartas JAV ir Rusijos derybose.

AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas

Šį mėnesį tokią informaciją patvirtino ir naujienų agentūra „Reuters“, pranešusi, kad amerikiečių ir rusų pareigūnai išties aptarė galimybę įtraukti JAV investuotoją į „Nord Stream“ projektą.

Tačiau Baltieji rūmai savo pareiškime nurodė, kad „Nord Stream“ dujotiekis nebuvo „naujausių diskusijų tema“. Administracija pridūrė, kad „bet kokiam su juo susijusiam susitarimui reikėtų glaudaus koordinavimo su partneriais Europoje, kaip sudedamosios plataus masto taikos susitarimo dalies.“

Vienas iš pašnekovų atskleidė, kad D.Trumpo administracija povandeninio dujotiekio atnaujinimą laiko „lengvai pasiekiamu tikslu“ tuo atveju, jei būtų sudarytas taikos susitarimas.

Šis šaltinis pažymėjo, kad, nors Europos lyderiai viešai ir atsisakė rusiškų dujų, Europos rinkėjai, kaip ir amerikiečiai, galiausiai norės pigesnės energijos.

Tai atliepia paties Kremliaus poziciją. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimus apie derybas dėl dujų, balso žinutėje teigė: „Energetinio bendradarbiavimo atnaujinimas bet kokia forma atitinka mūsų interesus, tačiau šiuo metu tai gali būti dar naudingiau patiems europiečiams.“

„Daugiau niekada“

Vokietijos vyriausybė aktyviai priešinasi Rusijos dujotiekių atnaujinimui, nors iki V.Putino pradėtos invazijos į Ukrainą Vokietija buvo didžiausia Rusijos dujų pirkėja.

Nord Stream

Kaip teigė du šaltiniai, per praėjusią savaitę Floridoje S.Witkoffo ir J.Kushnerio surengtas derybas dėl Ukrainos ši idėja vėl buvo iškelta, tačiau sulaukė ryžtingo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vyriausiojo patarėjo saugumo klausimais Gunterio Sautterio pasipriešinimo.

Vokiečių poziciją žinantis Europos pareigūnas praėjusią savaitę atskleidė, kad Vokietijos vyriausybė per tarpininkus parduodamas Rusijos dujas laiko niekuo nesiskiriančiomis nuo dujų tiesiai iš Rusijos, todėl šis klausimas negali būti taikos derybų objektas.

Nuo 2022 m. Vokietijos energetikos kaštai šovė į viršų, o dabartiniai bei buvę pareigūnai neslepia, kad grįžimas prie rusiškų dujų importo padėtų numušti kainas. Visgi jie pabrėžia, kad už tai Vokietijai ir visai Europai tektų brangiai sumokėti savo saugumu – tai padidintų pažeidžiamumą, jei Maskva ateityje vėl imtųsi energetinio šantažo ir užsuktų čiaupą.

„Europa, o ypač Vokietija, daugiau niekada neturėtų būti priklausoma nuo rusiškų dujų, – interviu metu pareiškė Robertas Habeckas, karo pradžioje ėjęs Vokietijos ekonomikos ministro pareigas ir vadovavęs perėjimui prie alternatyvių energijos šaltinių. – Juk mes pamatėme, kokia nepatikima buvo Rusija.“

Tačiau savo šalyje Vokietijos lyderiai patiria spaudimą dėl karo, o ypač dėl dujų importo. Partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri nacionalinėse apklausose pirmauja su beveik 30 proc. rinkėjų palaikymu, rusiškų dujų importo atnaujinimą naudoja kaip pagrindinį argumentą, žadėdama pažaboti infliaciją ir išjudinti Vokietijos ekonomiką.

Saksonijos-Anhalto žemėje, kurioje AfD šį mėnesį išrinko pirmąjį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Vokietijos regioninio parlamento pirmininką nuo 1945 metų, įstatymų leidėjai praėjusią savaitę priėmė iš esmės simbolinę rezoliuciją.

Imago/Scanpix/dpa/Friedrichas Merzas, Alice Weidel

Ja federalinė vyriausybė raginama nutraukti sankcijas Rusijai ir sustabdyti karinę paramą Ukrainai. Už šį teisės aktą balsavo AfD atstovai bei prorusiškos Sahros Wagenknecht sąjungos – partijos, kurią įkūrė buvusi kairiųjų pažiūrų politikė, – nariai.

Europos lyderius vis labiau kausto nerimas dėl panašių pareiškimų, nuskambančių iš jų šalyse veikiančių populistinių partijų. Taip pat dėl D.Trumpo ir Kremliaus pareiškimų.

F.Merzas ir kiti Europos lyderiai viešai sukritikavo D.Trumpo sprendimą panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui, pabrėždami, kad šis žingsnis sužlugdė Vakarų vykdomą ekonominio spaudimo kampaniją prieš Maskvą.

R.Habeckas mano, kad Vokietija greičiausiai galėtų susitaikyti su palyginti nedidelio kiekio dujų importo iš Rusijos atnaujinimu. Tačiau jis pabrėžė, kad ateinančiais metais Europai bus itin svarbu turėti ir valdyti savo energetikos infrastruktūrą, o saugumo požiūriu nebūtų svarbu, ar Rusijos dujas transportuotų pati Maskva, ar tarpininkai Jungtinėse Valstijose.

„Anksčiau būčiau džiaugęsis, jei amerikiečių įmonė būtų viena iš savininkių, – sakė buvęs ekonomikos ministras. – Dabar man baugu, nes matome, kad Trumpas, panašu, labiau simpatizuoja Vladimirui Putinui nei ukrainiečiams.“

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.