Šį įsitikinimą stiprino skubota strateginė išvada, kad Maskva gali tapti potencialia JAV sąjungininke prieš Kiniją, o ne vis labiau virsti Pekino energetikos vasale, pažymi analitikas Nickas Patonas Walshas.
Pranešama, kad ši klaidinga interpretacija brangiai kainavo Ukrainai – tiek dėl nestabilios viešosios JAV paramos, tiek dėl to, kad Rusijai buvo suteikta galimybė savo pajėgomis judėti į priekį. Tačiau dabar Vašingtonas vis dėlto „išmoko akivaizdžias ir vertingas pamokas“.
Negailestingi oro smūgiai Kyjivui iš tiesų atspindi aklavietę, į kurią pateko Rusijos diplomatija: Maskva tiesiog nenori taikos. Tai taip pat liudija smūgis Ukrainos ministrų kabinetui.
„Nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta tyčia, ar tai buvo ant pastato nukritusios numuštų dronų nuolaužos, tai įvyko po kito smūgio, nukreipto į ES ir Britų tarybos biurus“, – pabrėžia analitikas.
Pasak jo, Ukrainos vaikų mirtys lieka vienintelis dalykas, kuris, atrodo, tikrai jaudina D.Trumpą. Tačiau straipsnyje taip pat teigiama, kad V.Putinas nebesistengia įsiteikti D.Trumpui, todėl JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teisingai pavadino paskutinius išpuolius „eskalavimu“.
Analitikas pažymi, kad tai nėra atsitiktinumas: praėjusią savaitę V.Putinas grįžo iš Pekino, kur gavo demonstratyvų Xi Jinpingo, siekiančio parodyti pasauliui savo „nepalaužiamą bloką“, palaikymą. Tai tik sustiprino Maskvoje jausmą, kad „kelias į priekį dar ilgas“.
„Prognozės artimiausiems mėnesiams yra niūrios. V.Putinas gali paversti savo kariuomenės spaudimą rytinėje Ukrainoje strateginės reikšmės teritoriniais laimėjimais. D.Trumpas, tikėtina, susidurs su sunkumais: sugalvoti ekonominį atsaką, kuris būtų pakankamai skausmingas Maskvai, kad ji pakeistų kursą, bet tuo pačiu pakankamai švelnus, kad diplomatijos kanalai liktų atviri“, – pabrėžė N.Patonas Walshas.
Jo nuomone, tai „neįvykdoma“ užduotis – iš dalies dėl paties D.Trumpo painaus mąstymo, bet svarbiausia – dėl to, kad V.Putinas tiesiog nenori taikos.
Praėjusius aštuonis mėnesius, kalbant apie pasirengimą Ukrainos išlikimui ir Europos saugumo užtikrinimą, JAV prezidentas praleido veltui. Beprasmiškas suartėjimas su Maskva ir transatlantinio aljanso, kurio Vašingtonui vis dar reikės ateityje, silpninimas tik pablogino padėtį. Tačiau jie suteikė neįkainojamą pamoką naujajai prezidento administracijai, mano autorius. Todėl dabar net D.Trumpas „negali turėti iliuzijų“.
