Antradienį Jensas Frederikas Nielsenas žurnalistams pareiškė, kad Grenlandija liks su Kopenhaga, nepaisant didėjančio D.Trumpo spaudimo užimti šią savivaldžią Danijos teritoriją.
Kalbėdamas kartu su šalies ministre pirmininke, J.F.Nielsenas sakė: „Jei čia ir dabar turime rinktis tarp Jungtinių Valstijų ir Danijos, renkamės Daniją. Mes renkamės NATO. Mes renkamės Danijos Karalystę. Mes renkamės ES."
Vėliau D.Trumpas apšaukė salos premjerą, sakydamas žurnalistams, kad nepažįsta Grenlandijos vadovo, bet perspėjo, kad atmetus Vašingtono siekį perimti salą, jam iškiltų „didelė problema“.
„Tai jų problema. Aš su juo [Nielsenu] nesutinku. Nežinau, kas jis yra. Nieko apie jį nežinau, bet tai jam bus didelė problema“, – sakė D.Trumpas.
Pastarosiomis dienomis JAV vadovas teigė, kad Vašingtonui „reikia“ šios teritorijos, kurioje yra didžiulės iškastinio kuro ir svarbiausių naudingųjų iškasenų atsargos, kad galėtų pasipriešinti didėjančiam Rusijos ir Kinijos aktyvumui Arktyje.
NATO pabaiga?
JAV prezidentas atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę, sakydamas, kad tai „visada yra galimybė“. Tai privertė sunerimti Amerikos partnerius Europoje, kurie baiminasi, kad dėl tokio žingsnio Vašingtonas gali susidurti su kita sąjungininke NATO.
Grenlandija yra autonominė Danijos Karalystės, kuri yra NATO narė, teritorija.
Keli Europos lyderiai, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen, įspėjo, kad JAV užgrobus Grenlandiją būtų suduotas skaudus smūgis Aljansui, kuris nuo Šaltojo karo pradžios yra Vakarų saugumo pagrindas.
Praėjusią savaitę D.Trumpas pareiškė, kad pirmenybę teiktų užsitikrinti Grenlandiją derybomis, tačiau perspėjo, kad yra pasirengęs veikti jėga, jei diplomatija žlugtų.
„Norėčiau susitarti, žinote, lengvuoju būdu, bet jei to nepadarysime lengvuoju būdu, padarysime tai sunkiuoju būdu“, – sakė jis.
Kongresas siekia užkirsti kelią NATO žemės užgrobimui
Didėjant susirūpinimui dėl galimo konflikto su NATO partnere, JAV senatoriai antradienį pristatė naują įstatymo projektą, kuriuo siekiama užkirsti kelią bet kokiam žingsniui užgrobti Aljanso teritoriją, įskaitant Grenlandiją, primena „TVP World“.
Dviejų partijų NATO vienybės apsaugos įstatymas uždraustų Gynybos departamentui ir Valstybės departamentui naudoti lėšas bet kurios kitos NATO valstybės narės teritorijai „blokuoti, okupuoti, aneksuoti ar kitaip kontroliuoti“.
Įstatymo projekto autorės – senatorė demokratė Jeanne Shaheen ir senatorė respublikonė Lisa Murkowski.
„Šis dviejų partijų teisės aktas aiškiai nurodo, kad JAV mokesčių mokėtojų doleriai negali būti naudojami veiksmams, kurie suskaldytų NATO ir pažeistų mūsų pačių įsipareigojimus aljansui“, – sakoma J.Shaheen pareiškime.
„Šiuo įstatymo projektu aiškiai parodoma, kad pastarojo meto retorika dėl Grenlandijos labai kenkia pačios Amerikos nacionalinio saugumo interesams, o Kongrese tam prieštarauja abi partijos“, – pridūrė ji.
L.Murkovski sakė, kad 32 narių NATO aljansas yra „stipriausia gynybos linija“, apsauganti nuo pastangų pakenkti pasaulinei taikai ir stabilumui.
„Vien tik mintis, kad Amerika panaudos savo didžiulius išteklius prieš savo sąjungininkus, kelia didelį nerimą ir turi būti visiškai atmesta Kongreso statute“, – sakė ji.
Yra ir Trumpą palaikantis įstatymo projektas dėl Grenlandijos
Pirmadienį Atstovų Rūmuose respublikonų kongresmenas Randy Fine'as pateikė atskirą teisės aktą, kuriuo prezidentas būtų įgaliotas imtis visų būtinų veiksmų, norėdamas aneksuoti ar įsigyti ką nors.
R.Fine'as, ištikimas D.Trumpo šalininkas, apibūdino įstatymo projektą kaip būtiną siekiant apsaugoti JAV interesus Arktyje nuo Rusijos ir Kinijos įtakos.
Šis pasiūlymas plačiai vertinamas kaip daugiausia simbolinis, atsižvelgiant į tarptautines teisines kliūtis, trukdančias aneksuoti Arkties regioną be sutikimo, stiprų Danijos ir Grenlandijos pasipriešinimą ir ribotas galimybes jį priimti Kongrese.
