Trumpas prakalbo apie Rusiją, marą ir biologinius ginklus

„Netrukus tai išsiaiškinsime, bet nemanome, kad taip yra“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete paaiškino D.Trumpas.

Praėjusią savaitę mirusios 28 metų amžiaus darbuotojos atvejis sulaukė tarptautinio dėmesio, nes ji dirbo Sibiro institute, tiriančiame marą. Griežta Rusijos reakcija, įskaitant karantino įvedimą, viešos informacijos apie šį atvejį trūkumas ir pozicijos pakeitimas taip pat sukėlė klausimų tarptautinei bendruomenei.

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

Amerikos lyderis tvirtino, kad Rusijos pareigūnai užtikrino amerikiečius, jog situacija yra suvaldyta. Prezidentas pripažino įžvelgiantis tam tikrų panašumų su tuo, kaip 2020 m. pradžioje Kinijos pareigūnai tvirtino, kad suvaldė COVID-19 virusą, nors po to kilo pasaulinė pandemija.

„Kinija daug nekalbėjo, ir Rusija taip pat daug nekalba, – pažymėjo D.Trumpas. – Bet jie sako, kad viskas yra gerai kontroliuojama.“

Prezidentas taip pat sakė, kad tikisi, jog Rusijos valdžios institucijos pasidalins informacija apie šį atvejį, nes yra nusivylęs, kad šalis nebuvo atvira.

„Ką tik susitikau su mūsų žmonėmis. Turime puikių ekspertų, – nurodė D.Trumpas. – Jie žino viską apie tai, kas vyksta. Ir visa ta informacija eina per juos.“

Šią savaitę D.Trumpo administracija įteikė Rusijai demaršą, kuriame prašoma pateikti daugiau informacijos apie darbuotojos mirtį.

Stebi skrydžius

„Grėsmė Jungtinėms Valstijoms yra itin maža“, – trečiadienį laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) vadovė Erica Schwartz.

Jos teigimu, kasmet į JAV iš Sibiro atvyksta apie 200 skrydžių, o federalinės agentūros jau stebi iš šio regiono keliaujančius keleivius.

Dėl sankcijų ir skrydžių sustabdymo po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą tiesioginių skrydžių iš Rusijos į JAV nėra. Tačiau keliautojai gali legaliai skristi per Stambulą ir kitus transporto mazgus.

E.Schwartz taip pat pridūrė, kad plaučių maras yra „labai gerai gydomas“ antibiotikais, jei atvejai nustatomi anksti.

Alamy / Scanpix/Laboratorija / Asociatyvinė nuotr.

Pavojingi eksperimentai?

Vienoje Rusijos naujienų ataskaitoje teigiama, kad rugsėjo 25 d. technikė „neva sudaužė mėgintuvėlį, kuriame buvo pneumoninio maro patogeno“. Netrukus ji esą susirgo ir buvo nuvežta į ligoninę, kur praėjusį penktadienį mirė.

Pasak Atlanto tarybos analitinio centro, pasaulis turėtų siekti, kad būtų atliktas nepriklausomas Darjos Šipilovos, dirbusios Irkutsko maro prevencijos mokslinių tyrimų institute, mirties tyrimas.

„Nepriklausomos organizacijos turi turėti galimybę nustatyti Šipilovos mirties priežastį“, – pažymima straipsnyje, nurodant, kad tam reikalingi išsaugoti mėginiai, klinikiniai ir laboratoriniai įrašai, taip pat nepriklausoma įrodymų ekspertizė, „kol jie dar egzistuoja“.

Atlanto taryba priminė, kad nuo XX a. trečiojo dešimtmečio Sovietų Sąjunga daugelį metų dirbo ties biologinio ginklo programa. Buvo eksperimentuojama su įvairių tipų biologinių agentų modifikavimu ir derinimu, siekiant sukurti galingesnį ginklą, tačiau, kaip išskiriama, prioritetinis agentas buvo maras.

AFP/Scanpix/Šelechovo ligoninė Irkutsko srityje

JAV biologinių ir cheminių ginklų ekspertas Raymondas Zilinskas teigė, kad nominaliai civiliniai padaliniai taip pat dirbo su pavojingais štamais, o kariniai objektai buvo tiesiogiai susiję su „biologinių ginklų kūrimo programa“.

Pažymima, kad, remiantis 2025 m. Valstybės departamento duomenimis, Rusijos puolamųjų biologinių ginklų kūrimo programa taip ir nebuvo užbaigta, o „su kariuomene susijusios laboratorijos plečiasi“.

Nacionalinės žvalgybos direktoratas metinėje 2026 m. grėsmių vertinimo ataskaitoje pažymėjo, kad Rusijos mokslininkai toliau kuria naujas chemines ir biologines priemones. Vertinime buvo pateiktas įspėjimas, kad „dvejopo naudojimo biotechnologijos gali padidinti atsitiktinių patogenų išsiskyrimo riziką“.

„Šių programų plėtra liudija apie nepakitusį Rusijos susidomėjimą biologiniais tyrimais kariniame kontekste, ypač darbu su potencialiomis dvejopo naudojimo sritimis“, – teigiama straipsnyje.

Tuo pačiu autoriai priminė, kad Rusija jau ne kartą lokaliai naudojo cheminį ginklą kare prieš Ukrainą. Tačiau kol kas ji laikosi nuostatos dėl „didelio masto cheminio, biologinio ir branduolinio ginklo naudojimo“ draudimo.