Šaltiniai Persijos įlankoje ir penki Vakarų bei arabų diplomatai teigė, kad Vašingtonas spaudžia Persijos įlankos valstybes prisijungti prie JAV ir Izraelio karo. Pasak trijų iš jų, prezidentas D.Trumpas nori pademonstruoti, kad kampanija turi regioninę paramą, sustiprinti savo tarptautinį teisėtumą ir palaikymą namuose.
„Visoje Persijos įlankoje vyrauja jausmas, kad Iranas peržengė visas raudonas linijas su kiekviena Persijos įlankos šalimi“, – įvertino Saudo Arabijoje įsikūrusio Persijos įlankos tyrimų centro pirmininkas Abdulazizas Sageris, susipažinęs su tuo, kaip mąsto vyriausybė.
„Iš pradžių mes juos gynėme ir priešinomės karui, – sakė jis. – Tačiau kai jie ėmė smūgius nukreipti į mus, jie tapo priešais. Nėra kito būdo juos klasifikuoti“.
Užpultos šešios Persijos įlankos valstybės
Teheranas jau pademonstravo savo veiksmų mastą, raketomis ir bepiločiais lėktuvais atakuodamas šešių Persijos įlankos valstybių oro uostus, uostus, naftos įrenginius ir komercinius centrus, taip pat sutrikdydamas laivybą Hormūzo sąsiauryje – arterijoje, kuria gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir kuria grindžiama Persijos įlankos valstybių ekonomika.
Išpuoliai sustiprino Persijos įlankos šalių nuogąstavimus, kad palikus Iranui bet kokius reikšmingus puolamuosius ginklus ar ginklų gamybos pajėgumus, Iranas galėtų laikyti įkaite regiono energijos tiekimo liniją, kai tik vėl sustiprės įtampa.
Karui įžengus į trečią savaitę, JAV ir Izraelio oro antskrydžiams intensyvėjant, o Iranui stiprinant smūgius prieš JAV bazes ir civilinius taikinius visoje Persijos įlankoje, vienas šaltinis „Reuters“ pripažino, kad tarp šių šalių lyderių vyrauja neabejotinas nusiteikimas: Trumpas turėtų visapusiškai sumažinti Irano karinius pajėgumus.
Jei Iranas nebus smarkiai susilpnintas, pastebėjo jis, ko gero, ir toliau laikys regioną įkaitu.
„Jei amerikiečiai pasitrauks anksčiau, nei bus įvykdyta užduotis, mums teks patiems kovoti su Iranu“, – pridūrė A.Sageris.
Kaip nurodė ekspertas, Saudo Arabija, pagrindinė Irano varžovė dėl įtakos regione, gali būti priversta imtis atsakomųjų veiksmų, jei Iranas peržengs raudonąsias linijas, ypač smūgiuodamas dideliems naftos objektams ar vandens gėlinimo gamykloms arba sukels daug aukų.
„Tokiu atveju Saudo Arabija neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik įsikišti“, – sakė A.Sageris.
Kaip pastebėjo Londono ekonomikos mokyklos atstovas Fawazas Gergesas, Persijos įlankos arabų valstybės susiduria su strategine dilema: reikia suderinti tiesioginę Irano atakų grėsmę ir daug didesnę riziką būti įtrauktoms į JAV ir Izraelio vadovaujamą karą.
Jo teigimu, prisijungimas prie šios kampanijos mažai prisidėtų prie Vašingtono karinio pranašumo, tačiau smarkiai padidintų Irano atsakomųjų veiksmų pavojų.
Rezultatas – apskaičiuotas santūrumas: ginti suverenitetą ir parodyti raudonąsias linijas neįsitraukiant į karą, kurio Persijos įlankos šalys nei pradėjo, nei kontroliuoja.
-
Po žinios apie Larijani mirtį – paslaptinga ranka rašyta žinutė jo „X“ paskyroje
-
Degalų brangimą kursto ne tik įtampa Artimuosiuose Rytuose: mokesčiai sudaro beveik pusę kainos
-
AFP: po įspėjimo Šiaurės Izraelyje apie Irano raketas Jeruzalėje girdimi sprogimai
-
Izraelis skelbia per smūgį Irane taikęsis į palestiniečių „Islamo džihado“ vadą
-
Irano lyderis sureagavo griežtai – keršys Amerikai ir Izraeliui
-
Izraelis prakalbo apie „pragaro gelmes“: Irano saugumo vadas Ali Larijani negyvas
„Dabar, kai Iranas parodė, kad gali uždaryti Hormūzą, Persijos įlanka susiduria su iš esmės kitokia grėsme, – sutiko Prinstono universiteto Artimųjų Rytų studijų profesorius Bernardas Haykelis. – Jei į tai nebus reaguojama, šis pavojus bus ilgalaikis“.
