Ukraina į „Peoples under Threat" reitingą pateko konkrečiai dėl usijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos bei įvykių ir valstybės rytuose, kur rusų nacionaloistai kelia riaušes.
Apie tai aiškina MRG vykdomasis direktorius Markas Lattimeris.
Nerimauja Krymo totoriai
Nors ir bandyta juos įbauginti, dauguma Krymo totorių 2014 metų kovą naujos Krymo valdžios surengtame referendume dėl prisijungimo prie Rusijos nedalyvavo.
Rusijai aneksavus Krymą, Ukrainoje dėl savo ateities labiausiai nerimauja pusiasalyje gyvenantys Krymo totoriai (sudarantys apie 300 tūkst. visų gyventojų), kurie sovietų režimo laikais buvo tremiami, o vėliau, žlugus santvarkai, sugrįžo į Krymą.
Nors ir bandyta juos įbauginti, dauguma Krymo totorių 2014 metų kovą naujos Krymo valdžios surengtame referendume dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos nedalyvavo.
Nuo Moldovos atsiskyrusioje Padniestrėje gyvenanti rusų dauguma taip pat norėtų prisijungti prie Rusijos, kurios kariuomenė yra šiame regione.
Kantrybė senka
Pastarosios protesto akcijos Turkijoje – šalyje, šių metų metinėje apžvalgoje sulaukusioje itin didelio dėmesio – yra dar vienas įrodymas, jog šalies žmonių kantrybė dėl vis prastėjančio šalies valdymo pavojingai senka
Pastarosios protesto akcijos Turkijoje – šalyje, šių metų metinėje apžvalgoje sulaukusioje itin didelio dėmesio – yra dar vienas įrodymas, jog šalies žmonių kantrybė dėl vis prastėjančio šalies valdymo pavojingai senka. Be to, neslūgsta įtampa ir kurdų gyvenamuose šalies pietryčiuose, kur nerimą kelia vilkinamas taikos procesas.
Įtakingi Rusijos politikai bando pasinaudoti vyraujančia neigiama nuomone apie atvykėlius iš svetur ir taip kursto neigiamą visuomenės požiūrį į emigrantus.
Atvykėliai, daugiausia emigrantai iš Kaukazo ir Vidurio Azijos, tenorintys dirbti, gyvena itin uždarose bendruomenėse.
2013 metų spalį Maskvos pietuose prasidėjo žiauros riaušės – dėl jauno vyro nužudymo, spėjama, jog jis mirė nuo emigranto rankos, daugiau nei tūkstantis žmonių išėjo į gatves Biriuliovo rajone.
Tadžikijoje, 2009 metais priėmus vadinamąjį Religijos įstatymą, šalies valdyme ėmė laipsniškai stiprėti islamo įtaka.
Iš Kirgizijos ir toliau plaukia pranešimai apie savavališkus sulaikymus, sunkumus, su kuriais susiduriama bandant per teismą prisiteisti žalos atlyginimą, kankinimus bei turto prievartavimą.
Uzbekas iš Kirgizijos – žurnalistas ir politinis veikėjas Azimžonas Askarovas – politiniame teismo procese buvo pasmerktas kalėti iki gyvos galvos: už grotų jis atsidūrė, detaliai informavęs apie žmogaus teisių pažeidimus, vykdytus per etninį konfliktą, 2010 metais nuvilnijusį Kirgizijos pietuose.
Dar vienas su 2010 metų neramumais susijęs atvejis: uzbekų kilmės asmuo buvo sulaikytas dėl tariamo ryšio su vieno etninio kirgizo mirtimi – kiekvieną jo pasirodymą teismo salėje lydėjo išpuoliai. Žmogaus teisių gynimo organizacijos buvo priverstos įsikišti ir reikalauti sklandaus teismo proceso.
Tadžikijoje, 2009 metais priėmus vadinamąjį Religijos įstatymą, šalies valdyme ėmė laipsniškai stiprėti islamo įtaka. Valdžios sprendimu 2014 metų kovą buvo uždarytos visos šalies mokyklos – išskyrus vieną medresę (musulmonų mokyklą).
Uzbekai – didžiausia Tadžikistano tautinė mažuma, sudaranti 15 proc. visų gyventojų) – kenčia politinę diskriminaciją, šalies parlamente iš 63 mandatų jiems priklauso vos du. Be to, izoliuotoje Kalnų Badachšano autonominėje provincijoje, kur daugiausia gyvena kirgizai ir kitos tautinės mažumos, dislokuojama vis daugiau karių.
