Nuo ankstaus ryto daugybė žmonių dalyvavo kasmetinėse eitynėse, nešdami žvakes ir gėles, kurias dėjo prie masinių žudynių memorialo centre degančios amžinosios ugnies.
„Šiandien mes, kaip ir daugelis visame pasaulyje, lenkiamės nekaltų armėnų genocido aukų atminimui“, - sakoma Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano pranešime.
Tarp gedėtojų buvo 75 metų Covinar Tumasian, kuri sakė, kad jos tėvas kovojo, mėgindamas apginti moteris ir vaikus nuo turkų išpuolių.
Ji ragino kitas šalis spausti Turkiją pripažinti, kad šios žudynės buvo genocidas.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Armėnai degina Turkijos vėliavą Jerevano centre. |
Turkija griežtai neigia genocido faktą, o šiemet šių įvykių minėjimą temdo įtampa tarp abiejų kaimyninių šalių, kurią dar labiau pakurstė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pastangos savo šalyje priimti įstatymą, numatantį teisinę atsakomybę už viešą neigimą, kad masinės armėnų žudynės buvo genocidas.
Kilus diplomatiniam ginčui su Turkija, Prancūzijos aukščiausiasis teismas vasarį atmetė šį teisės aktą, argumentuodamas, kad jis varžo kalbos laisvę.
Švedijos parlamentas praeitą mėnesį taip pat pripažino šias žudynes genocidu, sukeldamas dar didesnį Turkijos pasipiktinimą..
Armėnei teigia, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo nužudyti per Pirmąjį pasaulinį karą, byrant Osmanų imperijai, o šią poziciją palaiko kai kurios kitos šalys.
Tuo tarpu Turkija argumentuoja, kad 300-500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperijos valdžią ir susivienijo su Rusijos armija.
