Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tūkstantis saulių: ką žinome apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą

Kim Jong Unas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kim Jong Unas
Šaltinis: 15min
3
A A

Tarptautinė bendruomenė su nerimu stebi Šiaurės Korėją ir žinias apie šios valstybės atliekamus branduolinius bandymus. Tačiau ar pasauliui verta dėl to baimintis? Vien pats bandymų vykdymo faktas neįrodo, kad Šiaurės Korėja išties kelia branduolinę grėsmę likusiam pasauliui, sako BBC.

Ar Šiaurės Korėja turi branduolinę bombą?

Atsakymas į šį klausimą – ne toks paprastas, kaip atrodo. Viena vertus, nėra abejonių, kad Šiaurės Korėja atliko keletą branduolinių bombų bandymų.

Šiaurės Korėja teigia atlikusi penkis sėkmingus branduolinius bandymus: 2006 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. sausį ir 2016 m. rugsėjį. Tai patvirtina seisminių stebėjimų duomenys: jie visais šiais atvejais fiksuodavo Šiaurės Korėjos teritorijoje įvykusius galingus žmonių sukeltus sprogimus.

Ir 2016 m. rugsėjį Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV seismologai fiksavo stiprius 5,3 balo požeminius smūgius netoli Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligono Pungjė-ri vietovėje.

Tačiau tam, kad galėtų atakuoti kitą šalį su atomine bomba, Šiaurės Korėjai pasigaminti jos neužtenka: ji taip pat turi gebėti pasigaminti branduolinę galvutę, kuri būtų pakankamai maža, kad tilptų ant ją nešti galinčios raketos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos valdančios partijos suvažiavimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos valdančios partijos suvažiavimas

Šiaurės Korėja tvirtina tokias galvutes turinti, tačiau nepriklausomi ekspertai to nėra patvirtinę. Vis dėlto 2016 m. Šiaurės Korėja netgi oficialiai pareikalavo JAV, kad ši pripažintų Šiaurės Korėją branduolinį ginklą turinčia valstybe.

„(JAV prezidentas Barackas) Obama labai stengiasi neigti KLDR (Šiaurės Korėjos) strateginę poziciją kaip teisėtos branduolinį ginklą turinčios valstybės, bet tai toks pats kvailas aktas kaip bandymas užtemdyti saulę delnu“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra KNCA.

Kokio galingumo yra Šiaurės Korėjos branduolinės bombos?

Atrodo, kad Šiaurės Korėjos turimų bombų galingumas auga. Duomenys rodo, kad 2016 m. rugsėjį ši valstybė išbandė bombą, kurios galia siekia 10-30 kilotonų. Palyginimui, 2006 m. Šiaurės Korėjos išbandytos bombos galia siekė maždaug kilotoną, o 1945 m. ant Hirošimos numestos bombos galia buvo apie 15 kilotonų. Jeigu 2006 m. daug ekspertų teigė, kad Šiaurės Korėjos atliktas bandymas – tik demonstracija ir šios šalies branduolinė programa nekelia realios grėsmės, 2016 m. bandymai jau nebėra vertinami taip ramiai.

Vienas svarbus klausimas – ar Šiaurės Korėja išbando branduolines bombas, ar vandenilines bombas, kurios yra galingesnės.

Naudojant branduolinę bombą, didžiulis energijos kiekis išsiskiria skylant atomo branduoliui, tuo tarpu sprogstant vandenilinei bombai energija išsiskiria vykstant atomų sintezei.

2006, 2009 ir 2013 m. Šiaurės Korėja išbandė branduolines bombas. Ši valstybė teigia, kad 2016 m. išbandė vandenilinę bombą, tačiau ekspertai tuo abejoja, pažymėdami, kad įprastai vandenilinių bombų sprogimai būna daug galingesni.

Dar vienas svarbus klausimas yra, kokia medžiaga buvo panaudota bandymų metu – uranas ar plutonis. Ekspertai mano, kad 2006 ir 2009 m. bandymuose naudotas plutonis, tačiau kaip buvo vėlesnių bandymų atveju, nėra aišku.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Urano sodrinimo įrenginiai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Urano sodrinimo įrenginiai

Jei Šiaurės Korėja išties naudoja uraną, tai būtų didžiulis žingsnis pirmyn šios šalies branduolinėje programoje. Šiaurės Korėjos plutonio ištekliai yra riboti, tačiau jei ši šalis turi urano sodrinimo technologiją, ji gali sukaupti didelį branduolinį arsenalą. Šiaurės Korėja pasižymi gausiais urano rūdos ištekliais.

Kaip į Šiaurės Korėjos branduolinę programą reaguoja tarptautinė bendruomenė?

JAV, Rusija, Kinija, Japonija ir Pietų Korėja bandė Šiaurės Korėją įtraukti į vadinamąsias šešių šalių derybas dėl šios valstybės branduolinės programos stabdymo. Vis dėlto ilgalaikės sėkmės derybomis pasiekta nebuvo.

2005 m. Šiaurės Korėja sutiko atsisakyti savo branduolinių ambicijų mainais į ekonominę pagalbą ir politines nuolaidas. 2008 m. Šiaurės Korėja netgi susprogdino savo šalyje esančio branduolinio reaktoriaus vėsinimo bokštą. Bet įgyvendinti susitarimo sąlygas sekėsi sunkiai ir galiausiai 2009 m. derybos nutrūko.

2012 m. Šiaurės Korėja netikėtai pranešė, kad nutrauks savo branduolinę programą ir paskelbs moratoriumą raketų bandymams mainais už pagalbą maistu. Tačiau pažadų ši valstybė nesilaikė: 2012 m. vėl bandė paleisti raketą.

Po trečiojo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo 2013 m. Jungtinės Tautos sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai. Tačiau tai šios valstybės nepaveikė – ji įsivėlė į žodžių karą su JAV ir paskelbė, kad programa bus tęsiama.

2016 m. bandymus pasmerkė net Kinija – vienintelė Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir pagrindinė šios šalies prekybos partnerė. Tačiau Pekinas tradiciškai stengiasi nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų destabilizuoti Šiaurės Korėją.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min