Tunisą politiniai neramumai krečia nuo liepos 25-osios, kai buvo nužudytas opozicijos įstatymų leidėjas Mohamedas Brahmi, o antradienį vykę protestai buvo iki šios didžiausios vyriausybės oponentų demonstracijos nuo to politiko nužudymo.
Kaip praneša policijos pareigūnai, apie 40 tūkst. žmonių, reikalaujančių, kad atsistatydintų vyriausybė, vadovaujama nuosaikaus islamiško judėjimo „Ennahda“. Tuo tarpu opozicijos lyderiai, kuriuos citavo vietos žiniasklaida, tvirtino, jog demonstrantų buvo 100–200 tūkstančių.
Anksčiau antradienį Nacionalinė steigiamoji asamblėja (ANC), išrinkta 2011 metais, siekiant rasti konsensusą dėl naujos konstitucijos projekto, įšaldė savo veiklą.
Dėl M.Brahmi ir kito opozicijos politiko Chokri Belaido nužudymo buvo kaltinami radikalieji islamistai, o „Ennahda“ vadovaujamas ministrų kabinetas kritikuojamas, kad nesiėmė pakankamų pastangų jiems sutrukdyti.
Demonstracijoje dalyvavo įvairūs opozicijos judėjimai – nuo kraštutinių kairiųjų iki centro dešiniųjų. Jos buvo surengtos praėjus šešiems mėnesiams po Ch.Belaidi nužudymo prie jo namų.
Protestuotojai nešė Ch.Belaido ir M.Brahmi portretus, skanduodami šūkius, tokius kaip „Žmonės nori režimo griūties“ ir „Vyriausybė baigsis šiandien“.
Eitynės vyko taikiai.
Asamblėjos pirmininkas Mustapha Ben Jaafaras sakė, kad ANC darbas bus sustabdytas, kol vyriausybė ir opozicija pradės derybas, siekiant išeiti iš politinės krizės, „tarnaujant Tunisui“.
M.Brahmi nužudymas jau anksčiau paskatino kelis opozicijos narius boikotuoti ANC, o asamblėjos darbo sustabdymas buvo vienas iš svarbiausių protestuotojų reikalavimų.
Tačiau kol kas neįžvelgiama galimybių, kad ši aklavietė greitai pasibaigs: opozicija atsisako surengti derybas su vyriausybe, reikalaudama jos atsistatydinimo, tuo tarpu „Ennahda“ atmeta bet kokį dialogą, grindžiamą reikalavimu jai pasitraukti iš valdžios.
Premjeras Ali Larayedhas atsisakė palikti postą, tačiau pasiūlė išplėsti koaliciją.
M.Ben Jaafaras kritikavo šalies politikus nesugebant susitarti dėl kompromiso, kai Tunisas taip pat kovoja su kylančiomis teroro grėsmėmis.
„Nors padėtis itin sunki, partijos lyderiai, užuot siekę vienybės, nuėjo priešinga kryptimi – link susipriešinimo, (gatvės protestų) mobilizavimo“, – pažymėjo ANC pirmininkas.
ANC buvo išrinkta 2011-ųjų spalį, tačiau politiniai lyderiai nesugebėjo pasiekti bendro sutarimo dėl naujos konstitucijos, kurią norima paskelbti po revoliucijos, nuvertusios ilgametė prezidentą Zine'ą el Abidine'ą Ben Ali (Ziną Abidiną Ben Alį).
Asamblėjai sustabdžius darbą, kyla abejonių, ar pavyks įgyvendinti A.Larayedho iškeltą uždavinį priimti naują konstituciją ir rinkimų įstatymą iki spalio 23-osios, artėjant gruodžio 17-ąją vyksiančiam balsavimui.
