V.Zelenskis nenurodė, kurios šalys pasirengusios prisiimti tokius įsipareigojimus, tačiau pažymėjo, kad šiai iniciatyvai vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
„Kiekviena „Norinčiųjų koalicijos“ šalis jau supranta, kas yra pasirengusi suteikti žvalgybinę informaciją, kas yra pasirengęs suteikti karius Ukrainoje. Turime dokumentą, bet kol kas jo neplatiname. „Norinčiųjų koalicija“ nusprendė, kad yra pasirengusi suteikti Ukrainai saugumą po paliaubų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad tik po paliaubų Ukrainoje bus aišku, kam Europos šalys pasirengusios. Pasak V.Zelenskio, šalių pasirengimas priklauso ir nuo jų konstitucijų bei parlamentų sprendimų.
Savo ruožtu Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas sakė, kad Europos šalys gruodžio 15 d. Vokietijoje „sustiprino saugumo garantijas“ Ukrainai. Jos gali tapti derybų su Rusija dalimi ir privesti derybas prie paliaubų.
„Žinome, ką techniškai galime padaryti. Kai bus nutrauktos paliaubos, Nyderlandai turi būti atsargūs su procesu parlamente, kad būtų nustatyta mūsų kariuomenės įtraukimo į saugumo pajėgas procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras.
Gruodžio 15 d. Berlyne baigėsi prezidento V.Zelenskio derybos su JAV derybininkais. Susitikimas truko daugiau kaip dvi valandas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad JAV valdžios institucijos yra pasirengusios prisiimti teisinius įsipareigojimus dėl saugumo garantijų Ukrainai, panašius į NATO chartijos 5 straipsnį.
Gruodžio 11 d. V.Zelenskis pareiškė, kad taikos plane JAV pusė siūlo neokupuotą Donecko srities dalį paversti „laisvąja ekonomine zona“.
V.Zelenskis patikslino, kad JAV siūlo Ukrainai išvesti savo karius iš šios teritorijos, tačiau į ją neturėtų įžengti ir Rusijos kariuomenė.
