„Tikime, kad simbolinės ir konkrečios bendradarbiavimo sritys, tokios kaip šiandien supratimo memorandumu įformintas bendras Ani tilto atkūrimas, padės sukurti tvarią taikos ir saugumo atmosferą“, – sakė Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas (Dževdetas Jilmazas).
C. Yilmazas su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu susitiko Jerevane vykusio aštuntojo Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimo kuluaruose.
N.Pašinianas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad su C.Yilmazu apsikeitė „vaisingomis įžvalgomis“, ir sveikino susitarimą dėl tilto atkūrimo.
Minimas tiltas buvo pastatytas X amžiuje per upę, kurią armėnai vadina Achurianu, o turkai – Arpačajumi. Ji yra šalia viduramžių vietovės Ani Rytų Turkijoje – buvusios Armėnijos karalystės sostinės.
Tiltas buvo dviejų aukštų: apatinis buvo skirtas karavanams, o viršutinis – pėstiesiems. Iki šių dienų išliko tik šio tilto atramos.
Šios vietovės, kuri 2016-aisiais buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, restauravimas jau dabar yra abiejų šalių mokslinio bendradarbiavimo objektas.
Jerevanas ir Ankara nėra užmezgę diplomatinių santykių, o jų sausumos siena, kuri trumpam buvo atverta 10-ojo dešimtmečio pradžioje, yra uždaryta.
Atsargų suartėjimą abi šalys vykdo nuo 2021-ųjų pabaigos. Praėjusio mėnesio pabaigoje jos nusprendė abiejose sienos pusėse vėl pradėti eksploatuoti Karso–Giumri geležinkelio liniją.
Turkijos nacionalinė oro vežėja „Turkish Airlines“ kovo mėnesį atliko pirmąjį tiesioginį skrydį tarp Stambulo ir Jerevano.
Tačiau nesutarimai tarp abiejų šalių išlieka.
Armėnai teigia, kad nuo 1915 iki 1917 metų Osmanų imperijoje buvo nužudyta 1,5 mln. jų tautiečių, ir siekia tarptautinio šių įvykių pripažinimo genocidu.
Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir ginčija skaičius, teigdama, kad armėnai buvo tarp šimtų tūkstančių žmonių, žuvusių per Pirmojo pasaulinio karo suirutę, kai žlugo Osmanų imperija.
