Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 10d. 23:12

Turkijoje atvertas kelias Švč. Išminties soborui vėl tapti mečete: ką tai reiškia?

Musulmonai meldžiasi prie Švč. Sofijos soboro po to, kai buvo atšauktas šventovės muziejaus statusas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Musulmonai meldžiasi prie Švč. Sofijos soboro po to, kai buvo atšauktas šventovės muziejaus statusas.

Nuo iškilimo VI amžiuje Švč. Išminties soboras (Hagia Sophia) patyrė ne vieną transformaciją: Bizantijos imperijoje pastatyta krikščioniška katedra Osmanų imperijoje tapo mečete, o tarpukariu buvo paversta muziejumi. Metamorfozės, patirtos keičiantis imperijoms, šventovę pavertė vienu reikšmingiausių įtampos tarp krikščionybės ir islamo bei ne tokios senos Turkijos sekuliarizacijos simbolių, rašo „The New York Times“. Penktadienį šventovei vėl buvo atvertas kelias tapti priešpriešos tarp kultūrų ženklu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ėmėsi iniciatyvos Švč. Išminties soborą dar kartą paversti mečete, taip tarsi išpildant savo, savo rėmėjų ir už Turkijos sienų gyvenančių konservatyvių pažiūrų musulmonų svajonę. Dar prieš priimant šį sprendimą tarptautinėje erdvėje šalies vadovo ambicijos sulaukė aštrios kritikos bei neigiamų reakcijų.

Vien sumanymas pakeisti šio monumento statusą paaštrino įtampą tarp Turkijos ir Graikijos, įaudrino viso pasaulio krikščionis bei sulaukė gausios kritikos iš pasaulietinių bei dvasinių lyderių – nuo Rusijos stačiatikių Bažnyčios patriarcho Kirilo iki Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo.

R.T.Erdogano oponentai atkreipė dėmesį, kad jis šventovės statuso keitimo klausimą kelidavo vos iškilus akistatos su politine krize grėsmė, idant sulauktų nacionalistiškai bei konservatyviai nusiteikusių piliečių palaikymo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tesalonikuose graikai protestuoja prieš Švč. Išminties soboro vertimą mečete
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tesalonikuose graikai protestuoja prieš Švč. Išminties soboro vertimą mečete

Tačiau turint omenyje iššūkių, su kuriais susiduria Turkijos prezidentas, mastą, tapo akivaizdu, kad jo ambicijas šį kartą derėjo vertinti rimčiau, nei anksčiau. Praėjusiais metais vykusių rinkimų metu jis pralaimėjo Stambule, o šiemet jo partijos reitingai smuko pandemijos akivaizdoje prastėjant ir taip trapiai šalies ekonomikai.

Penktadienį BNS pranešė, kad Turkijos aukščiausioji teismo institucija atšaukė Švč. Išminties soboro turėtą muziejaus statusą ir atvėrė kelią vėl paversti šį VI a. statinį mečete. Valstybės Taryba, išnagrinėjusi vienos Turkijos nevyriausybinės organizacijos pateiktą ieškinį, panaikino 1934 metų vyriausybės sprendimą ir nutarė, kad į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas soboras vėl turi būti atvertas musulmonų maldininkams.

Muziejui tapus mečete mozaikos turės būti uždengtos.

Nuo to laiko, kai prieš 25 metus R.T.Erdoganas tapo Stambulo meru, jis stengėsi palikti pėdsaką savo mylimame mieste. Jis sutvarkė ir išvalė Aukso ragą, virš jo nutiesė tiltą bei tunelius, o pačiose reikšmingiausiose miesto vietose kūrė naujas mečetes.

Tačiau šį kartą veiksmų imtasi Švč. Išminties soboro arba Hagia Sophia atžvilgiu, vienos seniausių ir architektūriškai įspūdingiausių katedrų pasaulyje. Statinys yra viso pusiasalio istorinis pasididžiavimas.

537 metais pastatytas Švč. Išminties soboras beveik tūkstantį metų buvo krikščioniško pasaulio širdimi. Pastatas tarsi karūna puošė įstabųjį Konstantinopolį. Jokia šventovė nepralenkė soboro dydžiu, o kupolas vis dar yra vienas įspūdingiausių pasaulyje.

1453 metais Mehmedas II užėmė Konstantinopolį ir nors jo kariai grobė viską, ką tik pajėgė panešti, šventovė buvo išsaugota ir paversta mečete. Daugiau nei 500 metų pastatas buvo šlovinamas kaip musulmoniškos Osmanų imperijos centras.

Turkai su pasididžiavimu teigia, kad Osmanų imperijos laikotarpiu pastatu buvo labai rūpinamasi, valdovai šiam prižiūrėti bei tobulinti skirdavo geriausius architektus. Prie soboro buvo pristatyti minaretai, o žymusis osmanų architektas Sinanas suprojektavo masyvias atramas, idant sienos būtų apsaugotos nuo žemės drebėjimų metu pažeisto kupolo svorio.

Kritus Osmanų imperijai Švč. Išminties soboro statusas dar kartą keitėsi. Modernios Turkijos valstybės tėvu laikomas Mustafa Kemalis Atatiurkas pradėjo valstybės sekuliarizaciją. Jis atskyrė religiją nuo valstybinių institucijų ir siekė šią eliminuoti iš valstybės gyvenimo. Jis uždarė daugelį mečečių. Bizantiškos bažnyčios, įskaitant Švč. Išminties soborą, buvo paverstos muziejais bei atvertos turizmui, apsaugai ir mokslui.

Tačiau R.T.Erdogano šalininkai soborą vadina trečia švenčiausia Islamo vieta po Mekos Didžiosios mečetės ir Al Aksos mečetės Jeruzalėje bei reikalauja, kad sykį mečete paskelbtas pastatas niekada nebūtų dekonsekruotas.

Konservatyvią musulmonišką tradiciją atstovaujantis R.T.Erdoganas yra linkęs pamažu likviduoti M.K.Atatiurko įvestas sekuliarias respublikos taisykles. Tokiu būdu jis tarsi mėgina atgaivinti Osmanų iperijos šlovę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Mustafa Kemalio Atatiurkio bei paties Turkijos prezidento portretai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Mustafa Kemalio Atatiurkio bei paties Turkijos prezidento portretai

Gegužės pabaigoje jis pasiuntė reikšmingiausią lig šiol signalą dėl Švč. Išminties soboro, kai nuotoliniu būdu (dėl koronaviruso) atidarė ceremoniją bei renginį, skirtą paminėti 567 Konstantinopolio užėmimo metinėms.

Pirmą kartą per daugiau, nei 80 metų, tokiame renginyje ant kilimu dengtos pakylos prieš Koraną sėdėjo imamas ir deklamavo Pergalės surą (Al-Fath), kurioje švenčiama sutartis tarp Mekos ir Medinos žmonių.

Šis deklamavimas šokiravo daugelį. Graikijos, kuri save laiko Bizantijos tradicijos tęsėja, užsienio reikalų ministras pareiškė, kad tai yra nepriimtina ir pamina Švč. Išminties soboro kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietos statusą.

Rytų ortodoksų ekumeninis patriarchas Bartolomiejus sakė, kad šventovės pavertimas mečete nuliūdintų milijonus krikščionių visame pasaulyje bei vėl supriešintų krikščionis ir musulmonus, nors vieta buvo tapusi abiejų religijų ir kultūrų garbinimo objektu.

Turkijos prezidento bendražygis Devletas Bachelis pareiškė, kad Švč. Išminties soboras „yra musulmoniškos turkų tautos pergalės mečetė“ ir kad „ši tiesa nesikeis“.

Praėjusią savaitę pamokslo metu jis sakė: „Mes tai vertiname kaip žalą, nes Švč. Išminties soboras, dėka dedikacijos Dievo išminčiai, yra vieta, kurioje susitinka abi religijos, jų abiejų susižavėjimo šaltinis XXI-ajame amžiuje taps priešpriešos ir konflikto šaltiniu“.

Jis paragino turkus gerbti tai, ką pavadino įsipareigojimu pasauliui.

Taip pat palikti pasaulietišką statusą šventyklai Turkiją ragino ir kiti Vakarų pasaulietiniai bei dvasiniai lyderiai.

Net Turkijoje visa diskusija dėl šventyklos statuso vertinama kaip politinės R.T.Erdogano ambicijos, siekiant išlaikyti pranašumą prieš savo oponentus – kai kurie buvę Turkijos prezidento bendražygiai, Teisingumo ir plėtros partijos nariai atsiskyrė nuo šios ir sukėlė grėsmę patraukti dalį konservatyvaus elektorato.

R.T.Erdoganas teigė, kad Švč. Išminties soboro klausimas yra išskirtinai Turkijos problema. Jau anksčiau nepasitenkinimą išreiškusiai Graikijai jis atšovė, kad ši kišasi į kitos šalies vidaus reikalus, o Turkija veikia pagal įstatymą.

„Ar jūs valdote Turkiją, ar mes? Turkija turi savo institucijas“, – sakė jis.

Į diskusiją įsijungė ir Turkijos prezidento bendražygis Devletas Bachelis, pareiškęs, kad Švč. Išminties soboras „yra musulmoniškos turkų tautos pergalės mečetė“ ir kad „ši tiesa nesikeis“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Švč. Išminties soboro muziejaus vidus
AFP/„Scanpix“ nuotr./Švč. Išminties soboro muziejaus vidus

Tačiau buvęs R.T.Erdogano ministrų kabineto kultūros ministras Ertugrulas Gunay teigė, kad prezidentas kelia audrą dėl Švč. Išminties soboro vien tam, kad parodytų, jog jis vis dar valdo Stambulą net ir pralaimėjęs rinkimus mieste.

Interviu jis teigė, kad „atsirado poreikis tapti matomesniam Stambule bei pasisavinti tam tikrus istorinius bei religinius ritualus“.

„Visame Stambule yra aibė didelių mečečių, – vėliau pridėjo jis. – Ši diskusija dėl Švč. Išminties soboro vertimo mečete, kurią provokuoja Turkijos konservatyviosios jėgos, yra sena ir nereikalinga.“

Neskaitant politikos, meno istorikai ir saugotojai baiminasi, kad monumentui tapus veikiančia mečete jie neteks galimybės šį tyrinėti, o turizmo verslo atstovai bei miesto valdžia nerimauja, kad tai atbaidys lankytojus ir sumažins šių srautus. Švč. Išminties soboras yra daugiausiai lankomas monumentas visoje šalyje. Vien praėjusiais metais čia apsilankė 3,7 milijonai lankytojų.

„Mane labiau domina pastato kaip kultūrinės vertybės išsaugojimas , – teigė Zetnepas Ahunbay, konservatorius ir architektas, Švč. Išminties soboro tyrimų komitete dirbęs ketvirtį amžiaus. – geriausias būdas jį saugoti bei pristatyti yra muziejaus veikla.“

Labiausiai baiminamasi, kas laukia išskirtinių šventovėje esančių mozaikų, kuriose vaizduojamas Jėzus Kristus, Švč. Mergelė Marija, Jonas Krikštytojas bei tokios istorinės figūros, kaip imperatorius Justinianas I ir imperatorė Zoja, viena nedaugelio moterų valdovių, valdžiusių savo pačių valdymo teise.

Mozaikos daugiau nei penkis šimtmečius buvo paslėptos po kalkėmis, mat miestą valdant osmanams žmonių vaizdavimas šventvietėse buvo laikomas šventvagyste. Meno kūriniai buvo atidengti tik tuomet, kai Švč. Išminties soboras praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo paverstas muziejumi.

Muziejui tapus mečete maldų metu mozaikos turės būti uždengtos. Turistams bei nemusulmonams bus apribota prieiga prie tam tikrų šventovės erdvių.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min