O. Kavalos byla nuo pat šio Paryžiuje gimusio filantropo suėmimo 2017 metų spalį kėlė įtampą Turkijos ryšiuose su sąjungininkais Vakaruose.
Tuomet 64 metų aktyvistas tuomet buvo geriausiai žinomas kaip švelniakalbis verslininkas, iš savo asmeninio turto finansavęs kultūros iniciatyvas ir projektus, skirtus sutaikyti Turkiją ir jos istorinę priešę Armėniją.
Tačiau turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jį laiko liberalių pažiūrų vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso agentu. Ankara kaltina G.Sorosą iš užsienio finansuojant pastangas nuversti turkų vyriausybę.
O.Kavala iš pradžių buvo kaltinamas finansavęs 2013 metų antivyriausybinių protestų bangą. Analitikai laiko tuos neramumus laiko R.T.Erdogano autoritarinių polinkių užuomazga.
Šią bylą aktyvistas laimėjo – teismas 2020 metų vasarį jį išteisino ir paleido. Tačiau policija vėl sulaikė O.Kavalą, jam nespėjus grįžti namo pas savo žmoną.
Tuomet jis buvo apkaltintas dalyvavus nepavykusiame, bet kruviname 2016 metų valstybės perversme. Nesėkmingas pučas nulėmė kelerius metus trunkantį susidorojimą su kitamaniais, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo įkalinti arba nušalinti nuo pareigų valstybės institucijose.
O.Kavala dabar kaltinamas atlikęs vaidmenį abiejose politinėse krizėse.
Dėl elgesio su juo Europos Taryba inicijavo retą drausminę procedūrą, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdyta Turkijos narystė žemyno pagrindinėje žmogaus teisių organizacijoje.
„Faktas, kad kalėjime praleidau puspenktų savo gyvenimo metų, yra praradimas, kurio neįmanoma kompensuoti“, – pabrėžė O. Kavala, penktadienį vaizdo ryšiu sakydamas baigiamąją kalbą teismui iš griežtojo režimo kalėjimo Stambulo apylinkėse.
„Vienintelis dalykas, kuris mane paguostų, yra galimybė, kad mano išgyvenimai padės padaryti galą rimtoms teismų klaidoms“, – pridūrė aktyvistas.
