Abu kariai buvo sulaikyti kovo 2 dieną, kirtus karinės zonos sieną netoli Graikijos esančioje šiaurinėje Turkijos provincijoje Edirnėje.
Edirnės teismas antradienį nutarė, kad graikų kariai liks už grotų, pranešė privati naujienų agentūra „Dogan“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Abiejų karių advokatai prašė, kad juos paleistų.
Šis sprendimas buvo paskelbtas ES vadovams per susitikimą Bulgarijoje vėlyvą pirmadienį paraginus Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą paleisti karius.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad 28 bloko valstybės narės tiki, jog Turkija „išspręs (graikų karių klausimą) geriausiu būdu“.
ES vadovai per praėjusią savaitę Briuselyje įvykusį susitikimą pasmerkė Turkijos sprendimą suimti karius ir išreiškė tvirtą paramą Atėnams.
Nuteistieji iškart po sulaikymo teigė prokurorams, kad jie pasiklydo tvyrant tirštam rūkui ir netyčia kirto sieną.
Tačiau Turkijos valstybinė Anatolijos naujienų agentūra nurodė, kad prokurorai nuteisė juos už „ketinimus vykdyti karinį šnipinėjimą“ ir įžengimą į uždraustą karinę zoną.
Anot agentūros, kariai prisipažino, kad įžengė į Turkijos teritoriją sekdami ant sniego paliktus pėdsakus ir juos fotografavo, ketindami išsiųsti nuotraukas aukštesnio rango pareigūnams.
Graikų sulaikymas pablogino dvišalius Ankaros ir Atėnų santykius, ir taip įtemptus dėl gamtinių dujų žvalgymo rytų Viduržemio jūroje.
Santykius tarp istorinių priešų pablogino ir Turkijos reikalavimai išduoti aštuonis Graikijoje esančius turkų karius. Ankara įtaria, kad jie prisidėjo prie bandymo 2016 metų liepą įvykdyti perversmą ir pašalinti iš prezidento posto R. T. Erdoganą.
