Socialiniame tinkle „X" paskelbtame įraše premjeras viešai kreipėsi į V.Zelenskį ir K.Nawrockį, nes, pasak jo, „diplomatija nedavė jokių rezultatų“.
Jis paskatino abu prezidentus atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti, „kol emocijos nesugriovė mūsų solidarumo, kuris užgimė Rusijos grėsmės akivaizdoje“.
„Bendradarbiavimas atitinka tiek mūsų valstybių, tiek mūsų tautų interesus, o konfliktas – Maskvos interesus. Tai, matyt, akivaizdu mums visiems“, – rašė D.Tuskas.
Konfliktas tarp Lenkijos ir Ukrainos įsižiebė po to, kai gegužės 26 d. prezidento V.Zelenskio dekretu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės specialiųjų operacijų atskirajam centrui buvo suteiktas garbės vardas UPA didvyriams atminti.
UPA (Ukrainos sukilėlių armija), kurią daugelis ukrainiečių gerbia kaip kovotojus už nepriklausomybę, Lenkijoje laikoma atsakinga už karo metais vykdytą etninį lenkų valymą Voluinėje ir Rytų Galicijoje, per kurį, lenkų istorikų vertinimu, 1943-1945 m. žuvo iki 100 000 civilių gyventojų.
V.Zelenskio sprendimas sulaukė plataus pasmerkimo Lenkijoje, o prezidentas K.Nawrockis pagrasino atimti iš Ukrainos valstybės vadovo aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, kuris jam buvo įteiktas 2023 m. Ordiną įteikęs K.Nawrockio pirmtakas Andrzejus Duda pareiškė, kad apdovanojimas Ukrainos vadovui buvo įteiktas „kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis“.
Savo ruožtu buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pareiškė, kad nusiėmė Ukrainos vėliavėlę nuo krūtinės ir daugiau neberems prezidento V.Zelenskio, tačiau toliau padės Ukrainos žmonėms.
Pats premjeras D.Tuskas šį ukrainiečių žingsnį pavadino „keliančiu nerimą“, o gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį paskelbtame vaizdo įraše socialiniuose tinkluose paragino Ukrainą „persvarstyti šį sprendimą“.
„Lenkijos žmonėms UPA visų pirma yra nusikaltimų, įvykdytų prieš beginklius civilius, simbolis“, – pridūrė ministras.
15min primena, kad buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje grąžino valstybinį apdovanojimą, kurį jam suteikė V.Zelenskis. Taip diplomatas protestavo prieš Ukrainos prezidento žingsnį, kuris Lenkijoje laikomas Antrojo pasaulinio karo laikų karinės grupuotės, siejamos su etniniu lenkų valymu, šlovinimu.
Bartoszas Cichockis pirmadienį paskelbė, kad grąžino antrojo laipsnio ordiną „Už nuopelnus“, kuriuo buvo apdovanotas už dvišalių santykių stiprinimą netrukus po Rusijos invazijos 2022 m., skelbia „TVP World“.
Birželio 5 d. į Lenkiją atvyko Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas. Jis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Marcinu Bosackiu, aptarė su juo klausimą dėl kilusio skandalo ir išdėstė Kyjivo pasiūlymus dėl situacijos sprendimo.
Tą pačią dieną Lenkijos ministras pirmininkas D.Tuskas pareiškė, kad atsakomybė už Ukrainos ir Lenkijos santykių pablogėjimą dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinio pavadinimo suteikimo UPA didvyrių garbei tenka Ukrainai.
Ukraina UPA laiko daugiausia antisovietine, o ne antilenkiška organizacija
Istorikų duomenimis, 1943–1945 metais Ukrainos nacionalistai Voluinėje nužudė 40–60 tūkst. Lenkijos piliečių, Rytų Galicijoje – 20–40 tūkst., o dabartinės Lenkijos teritorijoje – mažiausiai 4 tūkst. žmonių. Lenkijos tautos atminties instituto duomenimis, per lenkų atsakomąsias operacijas iki 1945 metų pavasario buvo nužudyta apie 10–12 tūkst. ukrainiečių.
Lenkijos ir Ukrainos ginčas dėl istorinio UPA vaidmens jau ne vienus metus slegia abiejų šalių santykius. Nors Lenkija laiko ją atsakinga už masines savo piliečių žudynes, Ukraina teigia, kad šie įvykiai buvo platesnio konflikto, už kurį atsakingos abi pusės, dalis.
Ukraina taip pat laiko UPA daugiausia antisovietine, o ne antilenkiška organizacija.
