Europos masto patikrinimo programa, kurią buvo nurodyta įvykdyti po Fukušimos atominės elektrinės avarijos Japonijoje pernai kovą, parodė, kad saugumo standartai yra „patenkinami“ ir kad Bendrijoje nėra nei vieno reaktoriaus, kurį reikėtų kuo skubiau uždaryti, sakė energetikos komisaras Guentheris Oettingeris.
„Tačiau beveik visur esama didelio potencialo tobulinimams, – jis pažymėjo per spaudos konferenciją. – Mums nėra jokių priežasčių nusiraminti.“
Pareiškęs, jog daugelis iš 132 Europos Sąjungoje veikiančių reaktorių netgi neatitinka tarptautinių saugumo standartų, G.Oettingeris patvirtino nutekinta informacija pagrįstus pranešimus, jog užtikrinti atitinkamą jėgainių saugumo lygį gali kainuoti 10-25 mlrd. eurų (34,5-86,3 mlrd. litų).
Komisaras pridūrė, kad naujieji patikrinimai nėra „leidimas veikti savo nuožiūra“, o veikiau „skatinimas imtis veiksmų“, siekiant užtikrinti, kad jėgainės kuo greičiau atitiktų griežčiausius įmanomus standartus.
„Tikimės, kad šie žingsniai bus nedelsiant pradėti“, – pažymėjo G.Oettingeris, ragindamas vyriausybes iki šių metų galo sudaryti veiksmų kalendorius, o Briuselis galėtų iki 2014 metų birželio patikrinti, ar jėgainės buvo modernizuotos pagal saugumo reikalavimus.
G.Oettingerio sakė turintis vilčių ateityje sustiprinti Briuselio balsą sprendžiant branduolinio saugumo klausimus – sugriežtinant galiojančias taisykles ateinančiais metais, taip pat raginant įvesti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
111 Europos reaktorių yra gana tankiai apgyventose vietovėse (30 kilometrų spinduliu nuo jėgainės gyvena daugiau nei 100 tūkst. žmonių), todėl G.Oettingeris pripažino, jog kitas žingsnis taip pat būtų gyventojams kylančios rizikos įvertinimas.
Atliekant atsparumo testus 15 ES šalių ir kaimyninėse Šveicarijoje bei Ukrainoje buvo siekiama išsiaiškinti, ar jėgainės atlaikytų ekstremalias stichines nelaimes, tokias kaip žemės drebėjimai ir potvyniai, taip pat krintančių lėktuvų smūgius.
Tyrėjai nustatė, kad 121 reaktoriaus sistemose nėra seisminių prietaisų arba kad jie turi būti tobulinami.
81 patikrintoje jėgainėje įranga, reikalinga didelių avarijų atvejais, nebuvo laikoma saugomose vietose, kurias būtų galima nedelsiant pasiekti, ištikus nelaimei.
Maždaug 32 reaktoriai (22 proc. visų patikrintų) neturėjo sistemų, kurios avarijos atveju leistų saugiai sumažinti slėgį reaktoriaus viduje.
Vertinant žemės drebėjimų ir potvynių pavojų, tyrėjai nustatė, jog daugiau nei trečdalyje reaktorių (54) nenaudojami šiuolaikiniai požeminių smūgių pavojaus įvertinimo standartai, o daugiau nei 40 proc. reaktorių sistemų neturi modernių prietaisų, kuriais būtų galima nustatyti potvynių riziką.
Padėtis taip pat skyrėsi atskirose šalyse.
Prancūzijos jėgainėse įrengti vandenilio „rekombinatoriai“, saugantys nuo vandenilio dujų sprogimų, tačiau tokių įrenginių nebuvo dešimtyje Didžiosios Britanijos ir 5-6 Ispanijos jėgainėse.
Kita vertus, 12 Vokietijos jėgainių buvo įvertintos kaip ne visiškai įgyvendinančios „taisykles dėl didelių avarijų likvidavimo“.
Britanijos vyriausybė skubiai reagavo: jos atstovė pareiškė, kad „atsparumo testai, atlikti Jungtinės Karalystės branduolinėse elektrinėse, nenustatė jokių reikšmingų trūkumų, o Jungtinė Karalystė ėmėsi papildomų atsparumo bandymų nebranduolinėse jėgainėse, nors to Europos Komisija nereikalavo“.
„Nėra jokių įrodymų, kad Jungtinės Karalystės jėgainės yra nesaugios“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu Prancūzijos branduolinio saugumo valdyba ASN pareiškė turinti „abejonių“ dėl šios ataskaitos, pridūrusi, kad šalis jau ėmėsi veiksmų saugumui padidinti.
