Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas atskleidė: pusė vokiečių, italų ir prancūzų nesutiktų, kad jų šalis veltųsi į karą su Rusija

NATO vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr. / NATO vėliava
Šaltinis: BNS
0
A A

Daugiau negu pusė vokiečių, italų ir prancūzų yra nusistatę prieš karinės jėgos naudojimą, jeigu kuri nors NATO sąjungininkė įsitrauktų į konfliktą su Rusija, trečiadienį paskelbtus JAV viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatus cituoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“.

Vokietijoje 58 proc. respondentų sakė nenorintys, kad jų šalis dalyvautų hipotetiniame konflikte tarp Rusijos ir kurios nors NATO šalies, o toks rezultatas rodo silpnėjantį solidarumą, kuriuo yra pagrįstas šis aljansas.

Šiaurės Atlanto sutarties, pasirašytos 1949 metais, Šaltojo karo pradžioje, 5-asis straipsnis numato, kad „vienos ar kelių iš (Aljanso narių) ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu“.

„Pew“ surengė apklausas šešiose NATO priklausančiose Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje.

JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Lenkija buvo vienintelės šalys, kuriose dauguma gyventojų palaikė 5-ąjį straipsnį.

Italijoje NATO kolektyvinę gynybą palaikė 40 proc. respondentų, o 51 proc. buvo prieš ją nusistatę.

Italijoje NATO kolektyvinę gynybą palaikė 40 proc. respondentų, o 51 proc. buvo prieš ją nusistatę.

Europiečių požiūrį į JAV vaidmenį Aljanse taip pat atskleidžia, kad didžioji dauguma respondentų Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra įsitikinę, kad Jungtinės Valstijos panaudotų karinę jėgą prieš Rusiją, net jeigu jų pačių šalys tam nesiryžtų.

„Pew Research Center“ taip pat atliko apklausą Ukrainoje, kurioje vyksta konfliktas su prorusiškais separatistais, ir Rusijoje.

Apklausa atskleidė, kad pusė Lenkijos gyventojų linkę pritarti sprendimui aprūpinti ginklais Ukrainos vyriausybės pajėgas, tuo tarpu Vokietijoje tokį sprendimą palaikytų tik 18 proc. apklaustųjų.

Apklausa atskleidė, kad pusė Lenkijos gyventojų linkę pritarti sprendimui aprūpinti ginklais Ukrainos vyriausybės pajėgas, tuo tarpu Vokietijoje tokį sprendimą palaikytų tik 18 proc. apklaustųjų.

„Lenkai daug labiau susirūpinę dėl Rusijos vaidmens dabartinėje krizėje negu kitų NATO (šalių) visuomenė“, – pažymėjo tyrimo organizatoriai.

70 proc. apklaustų lenkų palaikė teiginį, kad „Rusija kelia didelę karinę grėsmę kaimyninėms šalims“, o kitose šalyse tokios nuomonės laikėsi tik 49 proc. respondentų.

Lenkijos žmonių nuomonė taip pat aiškiai išsiskyrė dėl klausimo, ar Rusija kalta dėl smurto Rytų Ukrainoje: teigiamai atsakė 57 proc. šios šalies žmonių, o kitose NATO šalyse Maskvos kaltę įžvelgė tik 37 proc. apklausos dalyvių.

Tyrimas taip pat atskleidė didžiulius pokyčius Rusijos ir Europos Sąjungos šalių požiūryje.

2011 metais ES teigiamai vertino 64 proc. rusų, o dabar – tik 31 procentas. Taip pat pablogėjo Rusijos požiūris į Vokietiją, JAV ir NATO.

2011 metais ES teigiamai vertino 64 proc. rusų, o dabar – tik 31 procentas. Taip pat pablogėjo Rusijos požiūris į Vokietiją, JAV ir NATO.

Tuo tarpu Lenkijoje palankiai vertinančių Rusiją per pastaruosius ketverius metus sumažėjo nuo 45 iki 15 procentų. Atlikus tyrimą aštuoniose NATO šalyse paaiškėjo, kad palankiausiai Rusija vertinama Prancūzijoje – ją ten palaikė 30 proc. respondentų.

Smarkiai nusmuko ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumas Vakarų šalyse.

Tik 1-5 proc. apklaustųjų sakė tikintys, kad V.Putinas „elgiasi teisingai sprendžiant pasaulio reikalus“. Mažiau negu 20 proc. dalyvių sakė jaučiantys „šiokį tokį pasitikėjimą“, o prasčiausiai Kremliaus vadovas vertinamas Ispanijoje ir Lenkijoje.

Europiečių nuomonės taip pat išsiskyrė dėl klausimo, ar Ukraina turėtų tapti ES nare.

„Apie pusė arba daugiau vokiečių (54 proc.), prancūzų (53 proc.) ir italų (47 proc.) nusistatę prieš leidimą Ukrainai įstoti į ES, tuo tarpu ispanai (palaiko 65 proc.), lenkai (60 proc.) ir britai (53 proc.) pasisako už šią idėją“, – rašo „Pew Reseach Centre“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min