Prognozuojama, kad gyventojų skaičius pasaulyje per artimiausius tris dešimtmečius išaugs iki 10 mlrd., gali padaugėti konfliktų dėl išteklių. Dėl to maždaug 1,2 mlrd. žmonių, ypač iš ties pusiauju išsidėsčiusių Afrikos šalių, Vidurio Azijos ir Artimųjų Rytų valstybių gali būti priversti migruoti.
„Tai turėtų didelį socialinį ir ekonominį poveikį ne tik besivystančiame, bet ir išsivysčiusiame pasaulyje, nes masinis persikėlimas lems didelius pabėgėlių srautus į išsivysčiusias valstybes“, – teigiama tyrimų ataskaitoje.
Grėsmės, galinčios išprovokuoti masinę migraciją, skirstomos į dvi kategorijas. Pirmoji – maisto, vandens trūkumas ir gyventojų skaičiaus augimas. Antroji – stichinės nelaimės, įskaitant potvynius, sausras, ciklonus, kylantį vandens lygį vandenynuose, kylančią oro temperatūrą ir kita.
Didžiausia vandens stygiaus grėsmė artimiausiais dešimtmečiais kyla daugiausiai gyventojų turinčioms Indijai ir Kinijai, o Pakistaną, Iraną, Mozambiką, Keniją ir Madagaskarą gali ištikti virtinės sunkumų, kurių šios valstybės gali būti nepajėgios įveikti.
Ataskaitoje akcentuoja, jog gėlo vandens atsargos pasaulyje per pastaruosius 50 metų sumažėjo 60 proc., maisto poreikis per artimiausius 30 metų išaugs 1,5 karto.
Institutas išreiškė viltį, kad šie tyrimai padės parengti tarpvalstybinės pagalbos teikimo ir su klimato kaita susijusių problemų sprendimo strategiją.
